Shqiperia{*InTeReSaNt*}ForumCalendarPytėsoriKėrkoRegjistrohuidentifikimiShqiperia

Share | 
 

 Problemet shendetesore tek femijet.

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė 
AutoriMesazh
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:09 pm

Problemet ne te folur

Ērregullimi i tė folurit nė fėmijėri nuk ėshtė shfaqje e rrallė. Zhvillimi i tė folurit dhe shkathtėsia e tė folurit varet nga aktiviteti i mė tepėr organeve sistemore. Ėshtė e domosdoshme qė fėmija tė ketė ndėgjim normal, qė nėnkupton intaktivitet tė mekanizmave periferike tė dėgjueshmėrisė, pėrcjellje normale tė zėrit nga organet pėr dėgjim deri te truri dhe organizim tė impulseve tė zėshme pėr pėrgjegje. Pason pėrgjegja verbale, e cila pėrfshin mė shumė procese si frymėmarrjen, fonacionin (formimin e zėrave), rezonancėn dhe artikullimin. Pėr zhvillimin normal tė tė gjitha kėtyre aktiviteteve ėshtė e nevojshme shkallė e lartė e integrimit neuro muskular dhe trurit. Proceset tė cilat janė tė rėndėsishėm pėr zhvillimin e tė folurit dhe gjuhės janė shumė jostabile dhe vulnerabile ( plagosėse). Faktorė tė ndryshėm sikurse sėmundja, trauma dhe tj.mund tė sjellin deri te ērregullimet e pėrkohshme ose tė pėrhershme tė kėtyre proceseve.

Zhvillimi normal i tė folurit
Tė pjekurit e tė folurit tė fėmijės shkon paralelisht me pjekjen e tėrė organizmit, nė mėnyrė tė parashikuar deri nė moshėn 6 vjeēare Tė kuptuarit e tė folurit zhvilllohet shumė mė shpejt se sa aftėsia pėr verbalizim, gati nga vetė fillimi fėmija ėshtė i aftė qė tė kuptojė shumė fjalė dhe kombinacione tė komplikuara, pa pasur mundėsi qė ti pėrdori.

Nė moshėn 4-6 muajsh, foshnja normale tregon aftėsi qė tė gugati, duke theksuar njė numėr tė zėrave bashkėtingėllore sikurse janė m,n,p,b,k,g,t,dhe d.
Nė moshėn prej 6-8 muaj, posedon repertoar tė kombinimeve gugatėse tė kėtyre bashkėtingėlloreve duke vėrė zanore mes tyre, mund tė formojė disa fjali, sikurse ba-ba, ma-ma, da-da etj. Rreth muajit tė 9, fėmija tregon aftėsi pėr ta imituar lartėsinė e zėrave tė cilat i dėgjon. Njėkohėsisht fillon me imitimin e shprehjes sė fytyrės dhe formimin e zėrave, duke i imituar lėvizjet e buzėve tė njerėzve qė i flasin.
Nė muajin e 11, fėmija zbulon se me disa kombinime tė zėrit arrin rezultat tė pashėm. Pėr shembull kombinacioni ma-ma, do t'ia sjelli nėnėn e tij ose do tė realizojė ndonjė dėshirė.
Nė muajin e 12 fėmija zakonisht disponon me 1-3 kombinacione me domethėnie tė caktuar, tė cilat nėse i pėrdor kanė pėr rezultat pėrgjegje specifike tė caktuara – zakonisht ushqim ose kujdes. Megjithatė nėse nuk stimulohet nga tė afėrmit, mė sė shpesh nga nėna fėmija nuk do tė zhvillojė kombinime tė kėtilla tė hershme me domethėnje tė caktuara.
Rreth muajit 12-18 ekziston relativisht rritje e vogėl e fjalorit shprehės, edhe pse procesi i tė mėsuarit vazhdon dhe fėmija deri nė muajin 18 do tė mėsojė edhe dhjetra fjali tjera. Njėkohėsisht ėshtė i preokupuar me mėsimin dhe me hulumtimin e rrethinės dhe sigurisht nuk ka shumė kohė qė ti kushtojė tė folurit
Rreth muajit 18-24 fillon tė kombinojė dhe tė pėrdori sė bashku mė tėpėr kombinacione tė cilat i dėgjon, dhe tė pėrpilojė njė lloj tė pėrgjegjeve tė organizuara. Shpeshherė atė qė prodhon nė kėtė periudhė tė hershme ėshtė e komplikuar, dhe e pakuptueshme – tė folurit i cili ndonjėherė ėshtė i ēuditshėm dhe i frikėson prindėrit.
Deri nė muajin e 24 nga tė folurit tė kėtillė do tė zhvillohen 2-3 fraza. Ėshtė gati qė tė prodhojė ndonjė lloj tė tė folurit tė kuptueshėm, psh. Bebja don kulaēe dhe tė ngjashme.
Nė moshėn 2 vjeēare 50-60% nga frazat e tij duhet tė jenė tė kuptueshme gjer nė atė shkallė, qė tė kuptohet se ē'po kėrkon.
Rreth dy dhe tre vjetėve, duke poseduar fjalor tė kufizuar dhe kapacitet pėr shprehje fėmija e ka tė vėshtirė tė shprehė ide tė komplikuara. Gjatė kėsaj periudhe mundohet qė ta zhvillojė tė folurit rrjedhshėm, por shumica e fėmijėve nuk kanė ritėm stabil nė tė folurit deri nė moshėn 4-5 vjeēare, ashtu qė periudha prej 2-5 vjeēe quhet periudha jofluente ( periudha e tė folurit jo rrjedhshėm). Mu nė kėtė periudhė, fėmijėt, e posaēėrisht meshkujt, mund tė fillojnė tė tregojnė diēka dhe nuk mund tė gjejnė fjali pėr tė, dhe derisa e kėrkojnė fjalėn pėrsėrisin me zė ,, i-i-i-i,, ose pėrdorin ndonjė rrokje tjetėr. Kjo periudhė e joinfluencės mund tė zgjasi deri nė moshėn 5 vjeēare, por normalisht, sikurse qė fėmija e rrit fjalorin dhe aftėsitė e tjera ( sintaksa, struktura gjenerale e gjuhės dhe ritmit) kjo dukuri zhduket. Kėto procese mund tė ērregullohen lehtė, dhe praktikisht pjesa mė e madhe e ērregullimeve tė tė folurit rrjedhin nė kėtė periudhė.
Nė moshėn 3 vjeēare fėmija duhet qė tė jetė i aftė qė ti pėrdori tė gjitha zanoret dhe bashkėtingėlloret v,m,n,p,b,k,t dhe d. Nė kėtė moshė rreth 70-80% nga tė folurit ėshtė i kuptueshėm dhe nė secilin tentim pėr pėrgjegje shfrytėzohen mesatarisht tre fjalė. Nė moshėn 4 vjeēare 100% nga tė folurit duhet tė jetė i kuptueshėm dhe mesatarisht pėr pėrgjigje pėrdoren 4 fjalė. Nė moshėn 5 vjeēare mund tė shfrytėzojė disa kombinacione si psh: bl, pl, gr, dhe zakonisht pa asnjė gabim mund t'i pėrdori f,v,r: kjo ndonjėherė nuk ėshtė e mundur deri nė moshėn 6 vjeēare.
Nė moshėn 4 vjeēare fėmija pėrdor disa mbiemra, ndajfolje, parafjalė dhe pėrpilon fjali tė thjeshta. Fillon edhe t'i shquajė dhe t'i dallojė nė shumės dhe t'i dallojė gjinitė. Nė pėrgjithėsi pėremėrin mua e zėvendėson me nominativin ,,unė”.
Nė moshėn 6 vjeēare ka kaluar periudha e joinfluencės dhe fėmija ka arritur sukses qė ti mposhti tė gjitha bashkėtingėlloret me pėrjashtim tė disa kombinimeve sibilantėve (fishkėlluese) kryesisht s dhe z. Pas 6 vjetėve, rol tė rėndėsishėm nė formimin e tė folurit luan shkolla.
Ėshtė e qartė se vitet parashkollore janė jashtėzakonisht tė rėndėsishme pėr zhvillimin e tė folurit dhe gjuhės te fėmija.Shumė probleme nė tė folurit mund tė prevenohen nėse zbrapsimet zbulohen herėt dhe nėse trajtohen nė mėnyrė adekuate.

Belbėzimi
Belbėzimi zakonisht fillon nė tė ashtuquajturėn periudha jofluente mes moshės 2-5 vjeēare, mė sė shpeshti te gjinia mashkullore. Pse vjen deri te belbėzimi nuk ėshtė krejtėsisht e sqaruar. Te tė ashtuquajturit belbėzime sekondare rėndėsi tė madhe ka e ashtu quajtura komponenta emocionale, por nuk ka dėshmi se ky ėshtė shkak direkt. Si faktorė qė kontribuojnė pėrmenden anksioziteti i prindėrve dhe shtypja tė cilėn e kryejnė ata. Kėshilla mė e shpeshtė nėse belbėzon fėmija parashkollor ėshtė qė prindėrit ta injorojnė belbėzimin.Ata duhet ti kushtojnė rėndėsi tė plotė fėmijės derisa mundohet tė flasi. Rreth 99% e fėmijėve do tė kalojnė nėpėr kėtė periudhė tė tė folulit jorrjedhshėm dhe do tė zhvillojnė folje normale stabile dhe tė rrjedhshme. Megjithate njė pjesė do tė vazhdojnė tė belbėzojnė. Nėse fėmija belbėzon pas moshės 5 vjeēare duhet tė dėrgohet te specialisti. Nėse belbėzimi ėshtė sekondar duhet tė dėrgohet te specialisti pėr patologji nė tė folurit. Kur je fėmijė dhe me dėshpėrim mundohesh tė thuash se ēfarė ke nė mendje belbėzimi shkakton frustracion tė vėrtetė. Ky frustracion ėshtė edhe mė i madh, kur ai qė dėgjon do ta mbarojė fjalinė nė vendin tėnd ose kur ju pėrqeshin. Nėse belbėzimi vazhdon edhe nė moshėn adulte, kjo me tė vėrtetė mund tė ndikojė nė zvogėlimin e vetėbesimit dhe paraqet burim tė inhibicioneve tė shumta. Edhe pse nuk ėshtė e mjaft e njohur se pse njerėzit belbėzojnė, nuk bėhet fjalė pėr sėmundje fiziologjike ,, Disa shkencėtarė thonė se ndoshta bėhet fjalė pėr predispozicione fiziologjike, por nuk flitet pėr faktorė tė panjohur tė cilat nuk janė tė identifikuar”. Incidenca e tė belbėzuarit ėshtė rreth 5%. Prindėrit e fėmijėve tė vegjėl mund tu ndihmojnė ashtu qė do t'i hetojnė shenjat e belbėzimit dhe do tė kėrkojnė ndihmė profesionale. Shumica e fėmijėve kalojnė nėpėr periudhėn e vėshtirė tė tė folurit (duisfluenca) tipike mes moshės 3dhe 5 veēare. Kėta fėmijė me pėrpjekje flasin tone tė caktuara, fjalė ose fjali. Pėr shumicėn e kėtyre fėmijėve vėshtirėsi paraqet vetėm faza e zhvillimit normal tė tė tė folurit, megjithatė te njė pjesė janė prezente shenja specifike tė cilat tregojnė diagnozėn – belbėzim.

Cilat janė ato shenja – tė cilat tregojnė nė diagnozėn belbėzim?
Prezenca e pėrpjekjeve fizike derisa flitet; shtypje (tension) e gojės dhe fytit derisa flet. Toni dhe zėri i tė folurit rritet nė mėnyrė joadekuate. Fėmija largohet tė flet fjali tė cilat vėshtirė theksohen. Fėmija e zgjat mė tepėr zėrin ( piskamėn) ose i pėrsėrit silabilet ( zanoret) e jo fjalitė e tėra. Psh. Fėmija i tillė thot: ,,Mmmmmmmmmmm” ose ,,Ma-ma-ma-ma-ma” mė shpesh se sa ,,Mama-mama,, Fėmija i cili shpreh ndonjėrėn mga kėto shenja nuk don tė thot ėse ai ėshte belbėzues, megjithatė, ėshtė mirė qė fėmija i kėtillė tė dėrgohet te specialisti i patologjisė sė tė folurit i cili mė sė miri do tė caktojė se a bėhet fjalė pėr belbėzim tė vėrtetė ose pėr fazė normale tė zhvillimit tė tė folurit, dhe do tė vendosė se a ėshtė e nevojshme terapia. Pasi qė tė dėgjuarit ėshtė me rėndėsi pėr komunikim, vetė prindėrit duhet ta zhvillojnė shkathtėsinė e tyre tė tė dėgjuarit, me atė do tė ndihmojnė nė pėrballimin e vėshtirėsive tė tė folurit tė fėmijės sė tyre. Nė kėtė aspekt sugjestionet e ardhshme mund tė jenė nė dobi kurse prindėrit e fėmijėve tė vegjėl:

Opservoni ēfarė dėgjues jeni dhe si reagoni nė fėmijėn tuaj. Sa nga ajo qė e flet fėmija juaj ju me tė vėrtetė e dėgjoni. Mundohuni ta rrisni vemendjen tuaj posaēėrisht nė situatė ku do tė vėrtetoni se mė parė keni qėnė tė kujdesshėm.
Gjatė periudhės sė tė folurit jo tė rrjedhshėm defluente, pėrqėndroni vėmėndjen dhe reagoni nė atė qė fėmija juaj do ta thotė, a mė sė paku nė atė se si e thekson atė.
Mos e ndėrpreni fėmijėn – mėsojeni fėminė tuaj mos t'i ndėrpresė tė tjerėt. Shpeshherė belbėzimi potencohet atėherė kur fėmija tenton ta kthejė vėmendjen, me ndėrprerje.
Mos i bėni shtypje fėmijės suaj qė nė situatė publike tė ,,paraqitet”verbalisht, kjo mund tė sjelli qė fėmija tė ndjehet jo mirė
Gjeni kohė qė tė flisni nė qetėsi me fėmijėn tuaj. Flitni me atė atėherė kur nuk shpejtoni dhe ēdoherė bėni pushime tė vogla.
Jetoni nė kėnaqėsinė qė sė bashku me fėminė tuaj tė lexoni pėrralla nė zė dhe tė flitni me tė nė njė atmosferė tė qetė dhe tė kultivuar.
Nėse keni ndonjė gjė tė paqartė dhe pyetje rreth tė folurit tė fėmijės, bisedoni me pediatrin tuaj, dhe ai do tė vendosi se a duhet fėmija tė dėrgohet te specialisti pėr patologjinė e tė folurit.
Pėr fėmijtė me ērregullime komunikative, ndihmė mund tė kėrkohet nė institutin pėr folur dhe tė dėgjuar ose nė qendra qoftė private ose publike nė tė cilat punojnė specialist tė ēertifikuar pėr patologjinė e tė folurit ose audiolog ose ndonjėherė edhe nėpėr departamente speciale edukative nėpėr shkollat publike. Specialistėt pėr tė tė folurit dhe tė dėgjuarit mund tė gjenden edhe shkollat mjekėsore, nė programe tė ndryshme pėr zhvillimin e fėmijėve, qendra rehabilituese, institute pėr shėndet mental. Nė SHBA kėta specialistė duhet tė kenė ēertifikate pėr kompetenca klinike nga ana e Asociacionit Amerikan pėr tė Folur dhe Dėgjuar si garanci se janė tė trajtuar nė mėnyrė adekuate dhe kanė pėrvojė. Ju gjithashtu mund ta kontaktoni mjekun lokal tė shkollės qė tė kėrkoni informata pėr shėrbimet e tė folurit tė cilat janė tė afėrta nė vendin tuaj duke i kyqur kėtu edhe Internet lidhjet.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i juaj
Audiologu
Qendra pėr Rehabilitimin e tė Folurit dhe tė Dėgjuarit.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:14 pm

Astma


Te femija juaj ėshtė konstatuar diagnoza astma. Nuk keni dobi qė tė dėshpėroheni. ose ta asgjėsoni sėmundjen. Menēuri ėshtė tė bėni ēdo gjė, pėr ta njohtuar sėmundjen sa mė mirė, me tė cilėn do tė mund mė me sukses ta luftoni. Astma relativisht ėshte sėmundje e fėmijėrisė (10-12% nga popullata e pėrgjithshme e fėmijėve). Prindėrit duhet tė dinė se nuk bėhet fjalė pėr ndonjė sėmundje fatale dhe nėse shėrohet nė mėnyrė adekuate, rezultati ėshtė i mirė. Pėrvoja tregon se shumė prindėr, duke mos dashur ta pranojnė diagnozėn dhe terapinė bashkėkohore tė astmės, drejtohen nė veprime tė ndryshme alternative, tė cilat ndonjėherė edhe mund ta dėmtojnė fėmijėn. Kjo informatė shėndetėsore ka pėr qėllim qė t'i drejtojė prindėrit nė botėkuptimet bashkėkohore pėr natyrėn e sėmundjes dhe terapisė.

Si tė vėrehen simptomet e astmės?
Shpeshherė simptomet e astmės nuk vėrehen as nga prindėrit, e ndonjėherė as edhe nga mjekėt.

Tipike, astma ėshtė sėmundje e cila manifestohet me sulme “fishkėllima” nė gjoks si dhe frymėmarrje tė vėshtirėsuar. Ndonjėherė ėshtė e pėrcjellė me mavijosje tė buzėve, kraharori ėshtė i mbushur pėrplot me ajėr, e nė stadiumet mė tė pėrparuara, pas disa vitesh bėhet deformimi i kafazit tė kraharorit. Nėse janė prezente sulme tipike tė frymėmarrjes sė vėshtirėsuar, dijagnoza ėshtė e qartė.
Atipike, astma mund tė manifestohet edhe me simptome mė tė buta, sikurse qė ėshtė kollitja e mėrzitshme gjatė natės si dhe lodhja kronike.
Ndodh qė fėmija me astmė, mė pėrpara me muaj bile edhe me vite tė jetė nėn diagnozė tė gabuar, mė shpesh si ndezje virusale e mushkėrive tė bardha. Fėmijėt e kėtillė shpeshherė pa nevojė traumatizohen me injeksione ose antibiotikė, tė cilėt praktikisht nuk kanė efekt ndaj sėmundjes, kurse mbajnė rreziqe tė fshehta pėr shėndetin e fėmijės.
Nė raste mė tė buta, astma manifestohet vetėm me anime tė shpeshta ndaj ftohjeve tė shpeshta, me komplikime tė sinuseve, tė bajames sė tretė etj.
Nė astmėn duhet tė mėndohet edhe nėse fėmija lodhet shpejtė dhe ka frymėmarrje tė vėshtirėsuar gjatė lodhjes ose nėse ngel prapa me rritjen.
Ē'duhet tė bėjnė prindėrit?
Nėse fėmija ka njėrin nga simptomet e lartėpėrmendura, prindėrit duhet tė konsultohen me mjekun, mė sė miri me specialistin pėr sėmundje tė mushkėrive. Mė shpesh, astma manifestohet me sulme tė frymėmarrjes sė vėshtirėsuar me “fishkėllimė” nė gjoks si dhe shqetėsime tė fėmijės. Posaēėrisht ėshtė dramatike sulmi i parė, kur prindėrit frikėsohen dhe me tė drejtė shkojnė menjėherė te mjeku. Sa mė gjatė qė zgjat sulmi, mundėsia ėshtė mė e madhe qė simptomet tė vėshtirėsohen dhe se do tė duhet terapi mė intensive.

Prindėrit duhet ta vendosin fėmijėn nė pozitė e cila do t'ia lehtėsojė frymėmarrjen, e kjo do tė thotė pozitė e ulur me shpatulla tė ngritura, i mbėshtetur me duart dhe duke kėrkuar ajėr tė pastėrt (tė hapet dritarja).
Meqėnėse gjatė sulmit tė frymėmarrjes sė forsuar humbet shumė lėng, fėmijės duhet prej fillimit tė sulmit ti jepet lėng, duhet tė pranojė sasi tė mėdha tė lėngut. Mė sė miri ėshtė qė t'i jepet ajo pije tė cilėn e do mė shumė – pėr shembull lėng frutash ose eventualisht ujė mineral jo i gazuar.
Edhe pse fėmija duket i shqetėsuar, prindėrit nuk duhet ti japin sedative.
Gjithashtu, gabimisht ėshtė qė ajri tė avullohet me ndihmėn e yndyrėrave eterike ose tretje tė kryposura. Nuk duhet tė jepen antibiotikė. Gabim ėshtė dhėnia e barėrave pėr qetėsim tė kollitjes ose barėrave tė cilat kinse e lehtėsojnė eliminimin e sekretit tė dendur nga bronket.
Kur njėherė vendoset diagnoza – astma, gjatė sulmit tė ardhshėm duhet menjėherė, qysh nė fillim tė jepen barėra tė cilat ndikojnė nė zgjerimin e bronkeve (barėra bronhodilatatore).
Terapia me barėra te astma?
Terapia me barėra bėhet nė dy drejtime.

Njėri nėnkupton marrjen e barėrave me qėllim tė ndėrprerjes tė sulmeve tė reja, e tjetri,
Marrja e bronkodilatatorėve, me qėllim qė tė ndalohet sulmi aktual i astmės.
Sot ekzistojnė qėndrime unifikuese nė raport me vendosjen e diagnozės dhe terapisė, tė nėnshkruara nga Organizata Botėrore Shėndetėsore (GINA udhėzime).

Zgjedhja dhe mėnyra e e pėrdorimit tė antihistaminikėve mė tė rėndėsishėm

Barėra me pėrdorim tė gjėrė pėr mposhtjen e sulmeve tė astmės janė tė ashtuquajturat beta-barėra adrenergjike.
Me rėndėsi ėshtė qė kėto barėra tė jepen nė fillim tė sulmit.
Efekt mė tė shpejtė dhe mė pak toksik kanė nėse jepen pėrmes inhalacionit, edhe pse mund tė jepen pėrmes gojės.
Gjatė marrjes perorale ndonjėherė shkaktojnė simptome jo tė kėndėshme sikurse ėshtė rrahja e shpejtė e zemrės, shqetėsime, zverdhje, dridhje (lodhje).
Nėse pėrdoren me anė tė inhalacionit, kėto ndjenja lajmėrohen mė rrallė. Ekziston mundėsia qė fėmija tė jetė i varur nga spreji, sepse ashtu i lehtėsohet frymėmarrja. Duhet tė keni kujdes, sepse me pėrdorimin e tepėruar mundet tė shkaktohet predozimi bile edhe helmimi. Prandaj, pa marrė parasysh efektin, nuk guxon tė lejohen mė tepėr se 4-6 inhalacione gjatė ditės, pėrveē se mjeku nuk dozon nė mėnyrė tjetėr
Pas aplikimit tė inhalacionit, pas 1-5 minutave fillon lehtėsim i frymemarrjes, kurse doza e cila e ka shkaktuar kėtė efekt ėshtė disa herė mė e vogėl, nė krahasim se kur barna merret nga goja.
Me rėndėsi tė madhe ėshtė edukimi i mirė i prindėrve si dhe vetė pacientėve, nėse bėhet fjalė pėr fėmijė mė tė mėdhenj. Shumė ėshtė me rėndėsi edhe pėrdorimi i (spejserėve) zgjatėsit tė cilėt mundėsojnė hyrje mė tė lehtė tė ilaēit thellė nė rrugėt e frymėmarrjes.
Te fėmijėt mbi 6 vjet ilaēet inhaluese pėrdoren nė formė tė sprejit, kurse te mė tė vegjlit pėrdoren aparate speciale tė ashtuquajtura inhalatorė, tė cilėt kanė shpėrndarės tė ilaēit aktiv si dhe odė pėr frymėmarrje.
Astma plani aksionar
Secili fėmijė me astmė duhet tė ketė plan aksionar tė personalizuar, tė shkruar nga mjeku i cili e udhėheq. Nė plan duhet tė jepen detalisht, tė gjitha informatat tė cilat janė tė nevojshme rreth barėrave tė cilat duhet t'i pranojė fėmija, ato tė cilat i pranon ēdo ditė si dhe nė raste urgjente. Ky plan duhet rregullisht tė revidohet nga ana e mjekut. Kopje nga ky plan duhet tė lihet nė ēerdhe/shkollė ku qėndron fėmija, nė raste tė nevojshme.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i juaj
Pedijatėr - Pulmoalergolog
Klinika pėr Sėmundjen e Fėmijėve - Ambulanta K onsultative Pulmoalergologjike
Instituti pėr Sėmundjen e Mushkėrive te Fėmijėt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:15 pm

Plani aksionar per astmen


Pėr secilin tė sėmurė nga astma, duhet tė bėhet plan aksionar, tė cilin do ta pėrpiloni nė konsultim me mjekun tuaj. Ky plan duhet rregullisht tė revidohet dhe tė pėrshtatet. Nuk ekziston astma standarde, prandaj plani duhet tė jetė rreptėsisht i personalizuar (individualizuar, posaēėrisht i pėrpiluar pėr secilin rast tė veēantė).

Plani pėr udhėheqjen e astmės
Plani duhet ti pėrmbajė emėrat e barėrave tė cilat duhet tė merren, dozėn, kur tė merren barėrat, sa shpesh duhet plani tė revidohet.

Plani aksionar
Ky plan duhet ti ndihmojė pacientit qė nė mėnyrė adekuate tė ballafaqohet me astmėn nė rast se del nga kontrolli. Me ndihmėn e kėtij plani pacienti do tė mund tė bėjė dallimin e keqėsimit tė astmės, dhe do tė dijė si tė veprojė nė rast tė keqėsimit dhe kur duhet tė kėrkojė ndihmė mjekėsore. Pas secilit sulm tė vėshtirė, ky plan duhet tė revidohet nga ana e pedijatrit.

Ē 'duhet tė pėrmbajė plani aksionar (sugjestimet)
Nė planin aksionar duhet tė jėnė tė shkruara: Simptomet klinike dhe rezultatet nga pikfloumetrija ose tė dyja. Pėr shembull, nėse rezultati i pikfluometrisė bien nėn 70%, plani aksionar duhet tė kėshillojė duplim tė ilaēit preventiv dhe kėshillė, patjetėr tė kontaktohet mjeku. Nėse rezultati nga fluometrija bien nėn 50% plani duhet tė sugjerojė vizitė spitali. Ėshtė mirė qė kopje nga plani akcionar tė lehet te pėrgjegjėsit e shkollės.

Plani pėr fėmijėn
Kur fėmija ėshtė mjaft i rritur qė tė kuptojė, duhet qė t'i sqarohet sėmundja dhe tė inkurajohet i njėjti t'i njohi simptomet dhe t'i trajtojė.

Plani aksionar urgjent
Ndonjėherė, sulmi i astmės mund tė zhvillohet pėr disa minuta.Nė kėtė plan janė tė pėrmbajtura udhėzimet pėr situatėn e kėtillė. Uleni fėmijėn nė gjendje tė shtrirė.

Shkundeni inhalatorin pėr dozim ("pompėzėn").
Vihet inhalatori nė njėrėn anė tė spejserit, kurse ana tjetėr, ku ėshtė pjesa pėr buzė, kapet fortė me buzėt.
Shtypet kanistri (gotėza).
Thithet ngadalė dhe qetė me njė akt tė frymėmarrjes.
Nėse ėshtė e vėshtirėsuar frymėmarrja, duhet tė merret frymė pa pėrpjekje, sa mė rehatshėm.
Inhalatori pėrsėri shtypet nėse ka nevojė pėr tė.
Frymėmarrja mbahet 5-10 sekonda.
Nėse nuk mund tė mbahet frymėmarrja, mund tė bėhet njė frymėmarrje e cekėt sikurse edhe te frymėmarrja normale. Frymėmarrja dhe lėshimi i frymėmarrjes pėrsėrite t 6 herė.
Nėse nuk ka pėrmirėsim thėritni ndihmėn e shpejtė dhe pėrsėritni tė njėjtėn, derisa prisni qė tė vijė ndihma e shpejtė.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i juaj
Klinika pėr Sėmundje tė Fėmijėve - Ambulanta Konsultative Pulmoalergologjike
Instituti pėr Sėmundje tė Mushkėrive te Fėmijėt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:16 pm

Bronkioliti akut


Ē'ėshtė bronkioliti?
Kjo ėshtė sėmundje e rėndė ė cila paraqitet te foshnjat (2-24 muaj). Prezente ėshtė ndezja e rrugėve mė tė imėta tė frymėmarrjes-bronkiolet.

Kush e shkakton?
Shkaktarė janė viruset, nė 80% tė rasteve shkaktarė ėshtė virusi respirator sinciciel (VRS).

Cilat janė simptomet?
Pasqyra klinike ėshtė mė e vėshtirė se sa te bronkitisi. Prezente ėshtė frymėmarrja e shpejtuar, tėrheqja e hapėsirave nėn brinjė dhe mes brinjėve si shprehje e frymėmarrjes sė vėshtirėsuar (tirazh). Mjeku nė askultacion dėgjon fishkėllima dhe krepitacione. Fėmija e refuzon ushqimin. Zakonisht nuk ka temperaturė.

Cila ėshtė terapija?
Shėrimi bėhet nė spital. Antibiotikėt nuk kanė efekt, jepen nėse dyshojmė nė infekcion sekundar. Me rėndėsi ėshtė rehidratimi i cili kryhet nė mėnyrė intravenoze me tė ashtuquajturėn terapia suportive.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i juaj
Klinika pėr Sėmundje tė Fėmijėve.
Instituti pėr Sėmundje tė Mushkėrive te Fėmijėt


Bronkitisi akut

Ē'ėshtė bronkioliti?
Kjo ėshtė sėmundje e rėndė ė cila paraqitet te foshnjat (2-24 muaj). Prezente ėshtė ndezja e rrugėve mė tė imėta tė frymėmarrjes-bronkiolet.

Kush e shkakton?
Shkaktarė janė viruset, nė 80% tė rasteve shkaktarė ėshtė virusi respirator sinciciel (VRS).

Cilat janė simptomet?
Pasqyra klinike ėshtė mė e vėshtirė se sa te bronkitisi. Prezente ėshtė frymėmarrja e shpejtuar, tėrheqja e hapėsirave nėn brinjė dhe mes brinjėve si shprehje e frymėmarrjes sė vėshtirėsuar (tirazh). Mjeku nė askultacion dėgjon fishkėllima dhe krepitacione. Fėmija e refuzon ushqimin. Zakonisht nuk ka temperaturė.

Cila ėshtė terapija?
Shėrimi bėhet nė spital. Antibiotikėt nuk kanė efekt, jepen nėse dyshojmė nė infekcion sekundar. Me rėndėsi ėshtė rehidratimi i cili kryhet nė mėnyrė intravenoze me tė ashtuquajturėn terapia suportive.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i juaj
Klinika pėr Sėmundje tė Fėmijėve.
Instituti pėr Sėmundje tė Mushkėrive te Fėmijėt
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:16 pm

Dalja e dhembeve


Ēfarė nėnkuptohet me daljen e dhėmbėve?
Me daljen e dhėmbėve nėnkuptohet procesi i daljes tė dhėmbėve tė parė te fėmija. Zakonisht i pari del dhėmbi i pėrparmė i poshtėm e pastaj i pėrparmi lart. Kur fėmija do tė rritet pak, kėto dhėmbė tė para do tė zėvendėsohen me dhėmbė tė pėrhershme.

Kur duhet tė fillojė?
Zakonisht fillon mes muajit 4-7, por disa fėmijė lindin me dhėmbė, e te tė tjerė dhėmbėt nuk dalin deri nė muajin e dymbėdhjetė. Tė dy situatat llogariten si normale.

Cilat janė shenjat e simptomat?
Mund tė mos ketė asnjė simptomė ose dalja e dhėmbėve mund tė jetė me dhimbje. Mishi i dhėmbėve (gjingjivat) mund tė jetė i ėnjtur dhe me dhimbje. Prezente ėshtė njė tajitje e zmadhuar e jargės. Fėmija fut nė gojė ēfardo dhe e pėrtyp. Mund tė jetė i padisponuar dhe i shqetėsuar. Pėrkundrejt bindjes tė pėrhapur, dalja e dhėmbėve nuk shkakton temperaturė tė lartė e as probleme me tė fleturin apo diarre.

Si trajtohet?
Fėmijės mund t'i jepni tė pėrtyp njė shtojcė speciale pėr dhėmbė (apo diēka tė fortė, qė ėshtė mjaftueshėm e madhe qė tė mos e gėlltit). Me kėtė mund t'i lehtėsohet dhimbja. Ndihmon nėse i jepet tė pėrtyp diēka tė ftohtė p.sh. mjė rizė e ftohtė qė paraprakisht ka qenė nė frigorifer 30 min. Pas ēdo pėrdorimi lajeni. Mos i jepni tė pėrtyp unazė pėr gjingjiva me pėrmbajtje tė lėngėt brenda. Mund tė ndodh qė tė pėlcet a pėrmbajtja brenda nuk ėshtė e sigurtė. Nėse unazėn speciale pėr gjingjivat e futni nė frigorifer nxirreni jashtė para se tė forcohet tepėr. Nėse ėshtė shumė e fortė mund t'i gėrvishtė gjingjivat e ėnjtura tė bebes. Me gishtin tuaj (paraprakisht tė larė) u bėni masazhė gjingjivave. Asnjėherė mos ia varni unazėn rreth qafės. Mund tė mbytet. Ia fshini jargat nė fytyrė qė tė pengoni paraqitjen e rashit. Nėse ėshtė i sėmurė i jepni acetaminofenė (p.sh. Panadon) qė t'ia lehtėsoni. Kulaēe pėr gjingjiva nuk preferohen pasi pėrmbajnė sheqer dhe mund tė shkaktojnė karies.

Sa gjatė zgjat procesi i daljes sė dhėmbėve?
Zakonisht 20 dhėmbėt e para dalin deri 2.5-3 vjet.

Si tė prevenohen problemet dentale?
Gojėn e fėmijės e pastroni qysh ditėt e para pas lindjes.

Pas ēdo ushqimi, pastroni gjingjivat me leckė tė lagur (pelenė).
Pasi t'i dalė dhėmbi i parė, shfrytėzoni njė brushė tė butė dhe tė vogėl pėr dhėmbė qė ta pastroni. E pyetni mjekun a duhet tė pėrdorni edhe pastė pėr dhėmbėt.
Nėse bebeja juaj fiton kavitete, dhėmbėt do tė bien shumė shpejt, duke lenė hapėsirė, ku dhėmbėt e pėrhershme mund tė dalin gabimisht. Duhet ta dėrgoni te dentisti pėr herė tė parė kur tė mbushė njė vit.
Mund tė ndodhin probleme tė lidhura me tė ushqyerit me bibironl me qumėsht tė adaptuar (formulė), ujė tė ėmbėlsuar ose lėng pemėsh nėse mbetet gjatė natės ose gjatė gjumit tė ditės. Lėngu mbetet rreth dhėmbėve dhe mund tė sjell deri te erodimi (korodimi). Nėse fėmija juaj flen mė mirė me shishen me bibiron, vendosni nė tė vetėm ujė.
Asnjėherė bibironin mashtrues mos e lyeni me mjaltė apo reēel.
Rregullisht e dėrgoni te dentisti, duke filluar qė nga 1 vjet.
Nėse bebja ėshtė shumė e irituar dhe nuk mund ta qetėsoni dhe nėse i ngritet temperatura thirni mjek.
Ku tė drejtoheni pėr kėshillė?

Dentisti juaj
Pediatri juaj
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:17 pm

Diabeti


Ē'ėshtė sėmundja e sheqerit (diabeti)?

Diabeti ndodh kur nė organizėm ėshtė i pamjaftueshėm hormoni – insulinė. Qė tė mundet tė punojė organizmi i ynė, duhet tė sigurojė energji tė nevojshme, ngjashėm sikurse pėr tė punuar vetura duhet tė ketė benzinė. Organizmi e pranon kėtė energji, ashtu qė ushqimin tė cilin e pranon e zbėrthen nė glikozė, tė cilėn mė tutje kryesisht e pėrdor si energji. Kėto procese ndodhin nė zorrė dhe nė mėlēi, kurse janė tė ndihmuara nga enzima tė caktuara.
Glikoza pėrmes qarkullimit tė gjakut udhėton nėpėr tėrė organizmin, por ajo nuk mund tė pėrdoret pėr energji nga ana e qelizave, derisa nuk hyn nė brendėsinė e tyre. Insulina paraqet ēelės i cili mundėson qė glikoza tė hyjė pėrmes murit nė brendėsinė e qelizave. Nėse nuk ka insulinė tė mjaftueshėm glikoza do tė grumbullohet nė gjak, qelizat nuk do tė kenė energji tė mjaftueshme pėr punė normale, e ata njerėz ndjehen se janė tė sėmurė.
Insulina prodhohet nė pankreas – gjėndėr e cila ėshtė e vendosur nė zbrazėtirėn e barkut, prapa lukthit. Nė pankreas ekzistojnė ishujza tė qelizave tė cilat prodhojnė insulin. Mbeturina e pankreasit prodhon enzimė tė nevojshme pėr tretje tė ushqimit nė zorrė.
Llojet e diabetit
Ekzistojnė dy lloje kryesore tė diabetit: tipi 1 dhe tipi 2. Fėmijėt dhe tė rinjtė kryesisht fitojnė diabetin e tipit 1 i cili paraqitet pėr shkak tė mungesės sė insulinės. Njerėzit tė cilėt fitojnė diabetin nė mosha mė tė vjetra, zakonisht fitojnė tipin 2 tė dijabetit – kur kanė insulin, por ai nuk vepron normalisht. Edhepse rrallė, edhe nė moshėn fėmijėrore mund tė paraqitet diabeti.

Si fitohet dijabeti?
Dijabeti i tipit 1 ndodh nėse janė tė shkatėrruara qelizat e pankreasit, tė cilėt pėr kėtė shkak nuk mund tė prodhojnė insulin tė mjaftueshėm. Pėrgjigjja nė pyetjen se pse dikush fiton diabet tė tipit 1 ėshtė e komplikuar. Pjesėrisht kjo mund jetė detyruar nga gjenet tė cilat fėmija i trashėgon nga prindėrit e tij. Pėrveē asaj, mund tė jetė rezultat i infekcionit tė mėparshėm virusal. Te disa njerėz infeksioni i kėtillė ndikon nė sistemin e imunitetit, kėshtu qė ai nė vend qė tė luftojė kundėr shkaktarėve tė infekcionit, i sulmon qelizat normale tė shėndosha, tė pankreasit, tė cilat prodhojnė insulinė. Diabeti te fėmijėt mė sė shpeshti fillon nė moshėn 12-15 vjeēe, por disa fėmijė mund ta fitojnė shumė mė herėt, kurse te tė tjerėt mund tė fillojė mė vonė.

Ēfarė probleme shkakton diabeti ?
Edhepse sasia e insulinit zvogėlohet gradualisht, fėmija mė sė shpeshti sėmuret pėrnjėherė (akute). Kur prindėrit do tė mendojnė do tė kuptojnė se fėmija edhe mė herėt ėshtė ankuar nga:

Ēdo herė ka qenė i etur.
Ka urinuar shumė, bile ėshtė zgjuar edhe natėn tė urinojė.
Ka humbur nė peshė.
Ėshtė lodhur mė tepėr se zakonisht.
Shpeshherė kur fėmija vjen pėr herė tė parė nė spital ėshtė shumė dhembėse: i dehidruar (ka humbur shumė lėngje), ka frymėmarrje tė dėgjueshme, ndonjėherė ėshtė konfuz, me vetėdije tė ērregulluar. Me teste normale mjeku do ta kontrollojė gjakun dhe urinėn, qė tė shohė se a ka diabet fėmija. Me terapi pėrgjegjėse (duke shfrytėzuar infuzione qė tė plotėsojė mungesėn e lėngjeve), fėmija do tė ndjehet pėrsėri mirė (vetėm pas disa orėve). Nėse testet tregojnė se bėhet fjalė pėr diabet atėherė duhet tė fillohet me tretmanin e insulinit.

Ēfarė mė tutje?
Qė tė shėrohet fėmija i cili ka diabet tė tipit 1, duhet tė marrė insulinė deri nė fund tė jetės sė tij. Trajnimi rreth tretmanit do tė fillojė qysh nė spital, por ėshtė mirė qė tė bashkėngjitet edhe mjeku familjar. Edhe pse pacienti ėshtė fėmijė, tė gjithė anėtarėt e familjes duhet tė ushtrohen rreth diabetit. Pėr kėtė qėllim, prindėrit dhe fėmija do tė punojnė me ekipin profesional, tė cilėt do t'i ndihmojnė tė mėsojnė tė jetojnė me diabet. Fėmija dhe familjarėt do tė mėsojnė:

Njohuritė themelore rreth diabetit.
Si t ė bėhet glikoza testi.
Si jepen injekcionet e insulinės - kjo zakonisht nėnkupton pėrdorimin e stilografėve special tė insulinės.
Si tė mbahet dieta - tė pranojė ushqim tė vėrtetė nė kohė tė vėrtetė.
Sa i rėndėsishėm ėshtė ushtrimi.
Si ta pranojė fėmija diabetin - shumica e fėmijėve janė tė zemėruar dhe tė padisponuar pse kanė diabet.
Si tė njohin se sheqeri nė gjak ėshtė i ulėt.
Si tė njohin se sheqeri ėshtė i lartė nė gjak.
Ēfarė tė bėjnė qė ta rrisin nivelin e sheqerit nė gjak.
Udhėheqja e diabetit
Fėmijėt qė kanė diabet duhet:

Tė kenė kujdes se ēfarė hanė dhe posaēėrisht mos ti kėrcejnė ushqimet - asnjėherė!
Rregullisht ta kontrollojnė sheqerin nė gjak.
Ēdoherė tė kenė injekcione tė insulinės.
Rregullisht tė ushtrojnė (aktivitete fizike).
Tė argėtohen sikurse edhe fėmijėt e tjerė! Nėse udhėhiqet diabeti mirė, nuk ka shkak kėta fėmijė tė mos zbaviten, sikurse edhe fėmijėt e tjerė. Njetrėzit me diabet nuk janė tė sėmurė, por, ata duhet mė shumė tė punojnė qė tė mbeten tė shėndoshė.
Si ti ndihmoni shokut qė ka diabet?
Nėse shoku i yt ka diabet atėherė nėse je shok i mirė do tė kujdesesh rreth:

Kontrollo se a e ka ngrėnė mėngjesin dhe drekėn (edhe ti gjithashtu) .
Mos ndaj bonbona dhe ushqim tė ėmbėl me tė. (Kjo nuk ėshtė mirė as pėr ty e as pėr dhėmbėt e tu, gjithashtu).
Mos i trego secilit nė klasė pėr kėtė. Mjafton tė jetė i njoftuar kujdestari i klasės. Ndoshta shoku yt nuk dėshiron qė tė tjerėt tė dinė pėr sėmundjen e tij.
Jepi vullnet qė tė zbavitet me sport dhe tė ushtrojė, sepse kjo ėshtė shumė mirė pėr tė – edhe pėr ty gjithashtu.
Ki mirėkuptim nėse ai nd o njėherė ndjehet i lodhur dhe jo i disponuar. (Kjo do tė thotė se ai ndoshta ka nevojė pėr sheqer ose zhele bonbona, tė cilat kujdestari i klasės i ka nė sirtarin pėr tė).
Kupto se ai ka nevojė pėr ushqime tė rregullta bile edhe kur luani jashtė ose kur luani video lojra maratonike.
A e keni ditur se?
Qindra njerėz tė cilėt janė bėrė tė famshėm nė lėme tė ndryshme, nga shkrimtarėt e gjeri te yjet sportive kanė patur diabet.

A ē'ėshtė me tipin 2 tė diabetit?
Kjo ėshtė sėmundje shumė e shpeshtė nga e cila kryesisht sėmuren njerėzit mė tė vjetėr. Shkaqet pėr tė janė masa trupore e tepėruar dhe aktivitetet fizike tė pamjaftueshme. Fėmijėt e shėndoshė (e trashė) janė tė rrezikuar pėr kėtė lloj tė diabetit. Duke e mbajtur peshėn nė kufij normalė dhe duke zhvilluar shprehi pėr ushtrime, si fėmijė, nė tė vėrtetė mbroheni nga zhvillimi i tipit tė kėtillė tė diabetit, nė jetėn e mėvonshme.

Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Te pediatri i juaj
Pediatri endokrinolog
Nutricionisti
Klinika pėr sėmundje tė fėmijėve-ambulanca
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:18 pm

Infeksionet e sistemit urinar te femijet


Ēfarė janė infeksionet e sistemit urinar?
Fėmija juaj ka infeksion tė traktit urinar (ose shkurtimisht ITU), atėherė nė urinė (e marrur nė mėnyrė korrekte) do tė pėrdėftohet rritje sinjifikante e baktereve. Pėrveē kėsaj janė prezent simptoma dhe shenja tė caktuara qė sugjerojnė nė infeksion urinar.

Cili ėshtė shkaku?
Infeksionet e sistemit urinar janė tė shkaktuara nga bakteret. Bakteret hyjnė sė pari nė fshikėzėn e urinės, duke u ngjitur nėpėr uretėr. Nė pėrgjithėsi, uretra ėshtė e mbrojtur, por nėse vrima e uretrės (ose te vajzat vulva) ėshtė e inflamuar, bakteret shumėzohen lehtė. Te njė pjesė e fėmijėve gjer tek infeksioni vjen pėr shkak tė prezencės sė anomalive tė cilat e pengojnė rrjedhjen normale tė urinės: anomali obstruktive ose refluks. Fėmijėt qė vuajnė nga i a.q. urinim disfunksional (e fillojnė por e ndėrpresin currilin e urinės, shpesh urinojnė pa vullnetin e tyre) mė shpesh fitojnė infeksion urinar.

Pse janė tė rėndėsishme infeksionet urinare?
Tek fėmija juaj, infeksioni mund tė shkaktojė sėmundje dhe tregon tendencė pėr tu pėrsėritur. Tek njė pjesė e fėmijėve me ITU, tek tė cilėt janė prezente anomali, ata duhet tė trajtohen nė mėnyrė adekuate, qė tė pengohet dėmtimi i veshkave. Qė tė shihet a ekzistojnė anomali te fėmija juaj, ėshtė e nevojshme qė tė bėhet ekzaminim me tė cilin do tė shihen veshkat dhe trakti urinar siē ėshtė ultra zėri ose ndoshta edhe inēizime tjera.

Cilat janė simptomat / shenjat pėr ITU?
Shumica e fėmijėve qė kanė infeksion tė fshikėzės sė urinės (cistit) ankohen nė simptomat qė vijojnė:

Parehatshmėri ose djegie gjatė urinimit, kjo quhet dizuri, saqė fėmija mund tė refuzojė tė shkojė nė nevojtore pėr shkak tė kėtyre mundimeve.
Urinim i shpeshtė, shkon nė nevojtore mė shpesh se sa zakonisht.
Fillon tė urinojė nė brekė gjatė ditės dhe natės.
Urina ėshtė e turbullt dhe ka njė erė tė keqe (erė tė fortė).
Nė urinė ka gjak-kjo quhet hematuri.
Fėmija mund tė ankohet pėr dhembje barku.
Disa fėmijė kanė infeksion mė tė rėndė qė i ka kapur edhe veshkat, dhe pėr kėtė infeksioni dyshohet kur ka temperaturė tė lartė, dhembje barku ose tė ijeve, vjellje dhe njė intoksikim tė pėrgjithshėm (pamje tė keqe).
Si pėrcaktohet diagnoza?
Diagnoza pėrcaktohet nė bazė tė rezultateve tė ekzaminimit me mikroskop dhe ekzaminimin bakteriologjik tė urinės, tė cilat do t'i bėjė mjeku juaj.

Si shėrohet ITU?
Menjėherė pas marrjes sė urinės pėr ekzaminime duhet tė fillohet me terapi antibiotike, e cila ka qėllim t'i zhduk bakteret. Mjeku do tė vendosė se cili antibiotik do tė jepet, nė varėsi nga serioziteti i shfaqjes klinike tė sėmundjes dhe nga rezultati i urinokulturės. Te infeksionet mė tė lehta barėrat jepen nėpėrmjet gojės dhe me kohėzgjatje mė tė shkurtė. Nė rastet mė tė rėnda fėmija shtrohet nė spital, ku barėrat jepen nė mėnyrė venoze, nė qoftė se ėshtė e nevojshme.

Kur fėmija im duhet tė shėrohet nė spital?
Atėherė kur ka shenja se infeksioni e ka pėrfshirė edhe veshkėn dhe ekziston rreziku nga dėmtimi i pėrhershėm. Nė spital, fėmija vendoset nė infusion, pėrmes tė cilit jepen mjaftueshėm lėngje dhe antibiotikėt e duhur.

Sa gjatė do tė mbetet nė spital?
Zakonisht, temperatura te fėmija juaj do tė ulet dhe simptomat do tė pėrmirėsohen pėr 48 orė pas fillimit tė tretmanit me antibiotikė. Ėshtė e mundshme mjeku tė vendos qė terapinė qė vijon tė jepet pėrmes gojės, nė kushte shtėpiake. Zakonisht terapia zgjat krejtėsisht nga 10-14 ditė. Gjatė disa ditėve tė para/javėve do tė bėhet inēizim me ultrazė. Ky ekzaminim nuk kėrkon asnjė injeksion ose rrezatim. Me kėtė ekzaminim paraqitet pamja e veshkave dhe fshikėzės. Mė nė fund, mjeku do tė duhet tė bėjė ekzaminime kontrolluese tė urinės dhe gjakut, qė tė dėftohet a ėshtė shėruar infeksioni.

Ndoshta do tė duhet tė vini sėrish nė Klinikė, pėr ekzaminime plotėsuese?
Nė situatat qė vijojnė :

Nėse me ultrazė zbulohet anomali e cila duhet tė ekzaminohet mė detalisht.
Nėse ekzaminimi me ultrazė ėshtė normal, por fėmija juaj ėshtė i vogėl (nėn 5 vjet).
Nėse ka probleme tjera, p.sh. gjithmonė urinon pa dashje ose ka infeksione pėrsėritėse.
A mund tė parandalohet infeksion i ri?
Qė tė pengohet pėrsėritja e infeksionit duhet tė ndėrmerren masat qė vijojnė:

Fėmija nuk guxon tė jetė kaps-fėmijėt qė janė kaps mund tė mos e zbrazin mirė fshikėzėn e urinės. Qė tė pėrmirėsohet pasazha e zorrėve, ėshtė e nevojshe tė konsumohet ushqim i pasur me ushqime me fije- ushqim integral, zarzavate, pemė. Ndonjėherė duhet tė jepen laksativė (Portalak).
Duhet tė zmadhohet konsumimi i lėngjeve – fėmija duhet tė inkurajohet qė tė pijė mė shumė lėngje dhe rregullisht dhe kompletisht ta zbraz fshikėzėn e urinės. Ndonjėherė fėmijėt harrojnė tė shkojnė nė nevojtore, duhet t'i rikujtoni pėr kėtė; nė shkollė gjithashtu duhet tė urinojnė rregullisht gjatė pushimeve, ēdo 2-3 orė.
Te vajzat e vogla ėshtė e rėndėsishme tė largohet gjithēka qė e iriton regjionin e vaginės. Disa sapunė dhe shamponė mund tė iritojnė dhe kėshilla e pėrgjithshme ėshtė tė menjanohen te fėmijėt e vegjėl qė vujanė nga problemet rekurente.
Vajzat e vogla duhet tė mėsohen qė tė fshihen nė mėnyrė korrekte pas bėrjes sė nevojės (duke filluar nga para kah prapa).
Veshja e brendshme duhet tė jetė prej pambuku, e jo sintetike.
Te fėmijėt meshkuj lafsha qė e mbulon kokėn e penisit mund tė jetė burrim i infeksionit, duhet tė keni kujdes pėr higjienėn e kėtij regjioni.
Infeksionet urinare janė mė tė shpeshta tek vajzat e mėdha qė janė seksualisht aktive. Duhet ta kontaktoni mjekun pėr kėshillė.
A do tė dėmtohen veshkat si rezultat i infeksionit urinar?
Infeksionet urinare tek fėmijėt janė relativisht tė shpeshta, por pėr fat pjesa mė e madhe e fėmijėve nuk kanė dėmtim tė pėrhershėm tė veshkave, sidomos nėse infeksioni ėshtė i lokalizuar nė fshikėzėn e urinės. Vetėm tek njė numėr i vogėl vjen deri te dėmtimi i pėrhershėm i parenhimit. Ėshtė e rėndėsishme fėmija tė kontrollohet sėrish nėse ka infeksion rekurent ose nėse nė ekon iniciale ka diēka abnormale.

Ē'duhet bėrė nėse dyshoni pėr ITU tė ri?
Nėse fėmija juaj ka simptoma duhet tė paraqiteni te mjeku juaj, dhe tė kapni ekzemplar tė urinės pėr ekzaminim, i marrė nė mėnyrėn e pėrshkruar, para se tė filloni me ēfardo tretmani me antibiotikė. Edhe nėse ėshtė fundjavė, urina mund tė ruhet nė frigorifer dhe tė dėrgohet nė Klinikė tė hėnėn nė mėngjez. Keni kujdes pėr shfaqjen e infeksioneve rekurente dhe pėr antibiotikėt tė cilėt ia japin fėmijės tuaj. Nėse fėmija juaj ka infeksione pėrsėritėse atėherė duhet tė vini sėrish nė Klinikė.

Ku tė drejtoheni pėr ndihmė ?

Mjeku juaj
Nefrolog pėr fėmijė/urolog
Klinika e Pediatrisė, Ambulance e Nefrologjisė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:19 pm

Urinimi i pavullnetshem naten


Me termin “urinim natėn”, emėrtohet urinimi i pavullnetshėm gjatė tė fjeturit. Duhet tė dallohet nga urinimi ditėn, kur urinimi i pavullnetshem ndodh gjatė ditės. Urinimi natėn haset shpesh tek fėmijėt. Llogaritet si problem, nėse paraqitet te fėmijė meshkuj mė tė mėdhenj se 6 vjet dhe te vajza mė tė mėdha se 5 vjet.
Tek e a.q. enureza primare fėmija nuk ka mėsuar asnjėherė t'i kontrollojė sfinkterėt, ndėrsa te enureza sekundare urinimi natėn ėshtė shfaqur pas njė periudhe mė tė gjatė, gjatė sė cilės fėmija gjatė natės ka qenė i thatė.
A ėshtė sėmundje urinimi i pavullnetshėm natėn?

Jo! Shumica e fėmijėve ndėrpresin tė urinojnė natėn nė krevat, diku rreth vitit tė tretė. Njė pjesė mė e vogėl kėtė e arrijnė, pakėz mė vonė gjatė vitit tė katėrt, pestit apo gjashtit. D.m.th. bėhet fjalė pėr ngadalėsim nė zhvillimin e funksionit tė kontrollit tė urinimit, e jo pėr sėmundje.
Prapė se prapė, edhe pse mė rallė mund tė bėhet fjalė pėr sėmundje tė sistemit urinar ose ērregullim neurologjik, ose problem psikologjik. Ky ėshtė rast i shpeshtė te enureza sekundare.
Sa e shpeshtė ėshtė te fėmijėt?
Urinimi natėn haset te 15-20% e fėmijėve tė moshės 5 vjeēare, te 7% e fėmijėve tė moshės 7 vjeēare dhe vetėm te 1-2% e adoleshentėve dhe adultėve. Te meshkujt haset dy herė mė shumė, nė krahasim me vajzat.

A lejohet tė qortohet ose tė dėnohet fėmija qė urinon natėn?
Urinimi i pavullnetshėm natėn ėshtė frustruese edhe pėr fėmijėn edhe pėr prindėrit, duke shkatuar ndjenjė tė nėnēmimit te fėmija. Asnjėherė nuk duhet tė hidhėrohemi e as tė dėnojmė fėmijė qė urinon natėn, pasi qė ai kėtė nuk e bėn me vullnet. Zakonisht bėhet fjalė pėr prirje familjare pėr urinim natėn. Hulumtimet kanė treguar se nėse babai i fėmijės ka urinuar, gjasat pėr urinim natėn te fėmija janė 39% e nėse ka urinuar nėna gjasat janė 23%. Nėse kanė urinuar qė tė dy gjasat qė fėmija tė urinojė natėn janė 77%.

Cilat janė shkaqet pėr urinim natėn?

Sipas njė teorie ėshtė prezent ērregullim i gjumit dhe i qendrės pėr zgjim nė trurin e madh. Kėta fėmijė flejnė shumė fortė dhe nuk zgjohen kur do tė fitojnė shtytje pėr urinim.
Sipas njė teorie tjetėr bėhet fjalė pėr ērregullim / mungesė e hormonit tė hipofizės, i cili normal tajitet gjatė natės dhe shpie deri tek krijimi i njė sasie mė tė vogėl tė urinės gjatė natės.
Si ta pengojmė / shėrojmė urinimin e pavullnetshėm natėn?
Cili do qoftė tė jetė shkaku, prindėrit kanė disa opcione pėr t'u ndihmuar fėmijėve tė tyre, pėr kėtė problem.

Duhet tė pėrpiqen ta zvogėlojnė sasinė e lėngjeve qė e pi fėmija para se tė flejė dhe gjatė natės. Nėn lėngje nėnkuptohet jo vetėm konsumimi i ujit dhe lėngje frutash por edhe ushqim qė pėrmban shumė ujė (p.sh. disa pemė dhe perime). Pak para se tė shtihet tė flejė fėmija duhet tė urinojė.
Prindėrit duhet ta dėftojnė nė cilėn kohė tė natės ndodh urinimi. Nėse e dinė kohėn, ata mund ta pengojnė urinimin nė krevat nė atė mėnyrė qė do ta zgjojnė fėmijėn qė tė urinojė nė nevojtore.
Pėrpiquni ta motivoni fėmijėn dhe t'i impononi pėrgjegjėsi, nė mėnyrė tė tillė qė do t'i propozoni tė mbajė ditar, nė tė cilin shėnohen netėt e thata. Mund tė ndikojė stimulativisht nėse me ndonjė dhuratė tė vogėl (por tė rėndėsishme pėr fėmijėn) e shpėrbleni “suksesin” e tij.
Nė qoftė se masat paraprake nuk japin sukses, hapi i ardhshėm ėshtė sistemi alarmues. Para shtrirjes nė shtrat, alarmi vendoset nė pixhama dhe nėse fėmija urinon ai aktivizohet dhe bėn zhurmė. Meqėnėse kėta fėmijė flejnė shumė fortė, ata shpesh nuk zgjohen nga zhurma e alarmit. Qėllimi fillestar ėshtė qė fėmija tė zgjohet nga zhurma e alarmit, pastaj fėmija tė zgjohet sa mė herėt, derisa nuk fillon tė zgjohet para se tė fillojė alarmi, gjegjėsisht para se tė urinojė. Ėshtė treguar se 3 nga 4 fėmijė qė shfrytėzojnė alarm, pas 6 muajsh e ndėrpresin urinimin natėn. Pėr fat tė keq, kjo mundėsi nuk ėshtė ēdo herė e arritshme (nuk ka sistem alarmues).
Nė shėrimin e urinimit tė pavullnetshėm natėn, shfrytėzohen edhe disa barėra tė cilat nuk duhet tė merren pa u konsultuar me mjekun, por rreptėsisht me indikacionin dhe udhėzimin e mejkut. Pėr kėtė qėllim mund tė jepen doza tė ulta tė antidepresivėve me efekt nė urinimin (Amizol, Eupramin) ose hormon antidiuretik (Minirin) me efekt tė krijimit tė zvogėluar tė urinės gjatė natės. Ky tretman ėshtė i shkėlqyeshėm gjatė kampimit dhe udhėtimit. Ēdo vit rreth 15% e fėmijėve shėrohen spontanisht.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?

Pediatri juaj
Klinika e Pediatrisė, Ambulanca Nefrologjike
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:21 pm

Temperatura e lartė


Temperatura e lartė ėshtė simptomė e shpeshtė nė fėmijėri, e cila te prindėr pa edukatė mjekėsore dhe pa eksperiencė tė mjaftueshme shpesh shkakton stres dhe reakcion paniku. Prandaj, lexojeni me kujdes kėtė tekst!

Cila temperaturė llogaritet si normale kur fėmija ėshtė e shėndoshė?
Temperatura trupore normale ėshtė 37 0C. Gjatė ditės mund tė fluktuojė nga 36.10 C nė mėngjes deri 380C vonė pasdite, por fėmija ėshtė nė gjendje tė mirė shėndetėsore dhe ėshtė i disponuar.

Si matet temperatura?

Me prekje tė rėndomtė tė ballit, fytyrės dhe stomakut, nėnat mund tė orientohen se a ka fėmija temperaturė tė lartė.
Megjithatė, mėnyra e vetme e sigurtė qė tė vėrtetohet se fėmija ka temperaturė tė lartė ėshtė qė tė matet ajo. Temperatura trupore mund tė matet nė zorrėn e trashė (rektum), nė gojė dhe nėn sqetulla (aksilė).
Mos pėrdorni shirita qė vendosen nė ballin e fėmijės ose termometra qė nuk duken tė sigurtė.
Cila temperaturė llogaritet si e lartė?
Nė pėrgjithėsi, llogaritet se temperatura ėshtė e lartė nėse temperatura rektale (nė pasdalje) ėshtė mbi 38°C, orale (nė gojė) mbi 37.8°C ose aksilare (nėn sqetulla) mbi 37.2°C.

Lloje tė termometrave

Termometri mė i sigurtė ėshtė elektroniku, ai ėshtė mė i lehtė pėr pėrdorim, por mė i shtrenjtė.
Mė shpesh pėrdoret termomteri prej qelqi me zhivė, i cili ėshtė edhe mė i lirė. Mund tė pėrdoret pėr matje tė temperaturės aksilare, por edhe rektale dhe orale. Para ēdo pėrdorimi, ėshtė e rėndėsishme qė tė shkundet zhiva, ashtu qė vija e zhivės tė bie nėn 370 C. Pas ēdo pėrdorimi lajeni me ujė dhe e thani. E rruani nė vend tė sigurtė larg fėmijėve, nė kėllėf qė tė mbrohet nga thyerja.
Matja e temperaturės (udhėzim)

Matja e temperaturės aksilare. E vendosni termometrin nė mesin e sqetullės me njėrėn dorė, ndėrsa me dorėn tjetėr e mbani fortė dorėn e fėmijės. Mbajeni kėshtu 3-4 minuta.
Matja e temperaturės orale. Matni temperaturė nė gojė vetėm nėse fėmija bashkėpunon dhe te fėmijė mė tė mėdhenj se 5 vjet. Fėmijėt mė tė vegjėl mund tė kafshojnė dhe ta thyejnė termometrin. Fėmija mund tė rrijė ulur ose i shtrirė. E vendosni majėn e termometrit nėn gjuhėn e fėmijės i thuani fėmijės qė t'i mbyll buzėt, por tė mos e kafshojė termometrin. Mbajeni kėshtu termometrin 2-3 minuta. Mos e lini fėmijėn vetėm, me termometrin nė gojė.
Pasi qė njėherė konstatohet ngritje e temperaturės, nuk duhet matje e shpeshtė, pėrveēse nė situata kur fėmija duket shumė i nxehtė ose shumė i sėmurė.
A ėshtė e rrezikshme pėr fėmijėn temperatura e lartė?

Zakonisht temperatura nuk ėshtė e rrezikshme, as qė mund t'i bėj keq fėmijės me pėrjashtim kur ėshtė e lartė (mbi 41.10), kur mund tė ketė efekte tė padėshirueshme mbi funksionin e trurit.
Nė fakt, temperatura e lartė gjatė infeksioneve ėshtė e dobishme pėr organizmin. Nė kushte tė temperaturės sė lartė, mikroorganizmat (shkaktarėt e infeksioneve) shumėzohen mė ngadalė, dhe krijojnė mė pak produkte toksike.
Temperatura i zmadhon aftėsitė e organizmit tė luftojė me infeksionet dhe e zmadhon efikasitetin e antibiotikėve.
Si e rregullon organizmi temperaturėn trupore?
Temperatura trupore rregullohet pėrmes qendrės qė ėshtė e vendosur nė pjesėn e trurit e quajtur Hipotalamus. Temperatura shfaqet kur ky “termostat” ėshtė i zhvendosur, nė vlera mė tė larta se normalja.

Cilat janė shkaqet mė tė shpeshta pėr ngritje tė temperaturės?

Ngritja e temperaturės mund tė shkaktohet nga substanca qė lirohen nė organizėm, si pėrgjigje ndaj infeksionit, kancerit, disa sėmundjeve joinfektive (p.sh..artriti reumatoid juvenil), disa barėra dhe vaksina.
Afatshkurt, temperatura mund tė ngritet gjatė lodhjes, nėse temperatura e jashtme ėshtė shumė e lartė ose nėse fėmija pranon ushqim tė nxehtė dhe pije tė nxehta. Nė kėta raste nuk bėhet fjalė pėr temperaturė tė vėrtetė. Organizmi orvatet qė me djersitje ta ul temperaturėn kah normalja.
Pėrkundrazi nga mendimi i pėrhapur, dalja e dhėmbėve nuk shkakton temperaturė.
Mė shpesh temperature e lartė ėshtė simptomė, e cila shfaqet nė suazat e ndonjė sėmundjeje infective. Zakonisht bėhet fjalė pėr infeksione virale, temperatura nuk ėshtė mė e lartė se 38.3-40 C dhe zgjat 2-3 ditė.
Si tė hetoj qė fėmija im ka temperaturė?

Fėmijėt zakonisht shfaqin simptoma qė janė tė lidhura me sėmundjen ekzistuese, qė ka sjell deri te ngritja e temperaturės (p.sh. kruarje te ethet me rash, kollitje te infeksionet respiratore, dhembje te infeksionet e veshit).
Vetė ngritja e temperaturės shkakton pėrshpejtim tė frymėmarrjes, tė pulsit, ethe dhe djersitje. Ethet janė shenjė se organizmi mundohet ta risin temperaturėn; djersitja tregon se organizmi mundohet ta ul temperaturėn.
Si efekte anėsore mund tė shfaqen plogėshti, dehidrim i lehtė, ndonjėherė ērregullim i vetėdijes dhe konvulsione febrile.
A korrespondon lartėsia temperatura me seriozitetin e sėmundjes?
Jo ēdo herė. Pamja dhe gjendja e pėrgjithshme e fėmijės sugjerojnė mė shumė pėr seriozitetin e sėmundjes, se sa lartėsia e temperaturės.

A mund tė sjell temperatura e lartė deri te disa komplikime?

Te fėmijėt normalė, temperatura e lartė rrallė shkakton komplikime.
Nėse fėmija ėshtė tepėr i nxehtė dhe nuk ka mėnyrė qė ta eliminojė nxehtėsinė mund tė shfaqet pika e diellit. Kjo mund tė ndodh nėse fėmijė febril vishet shumė ose nėse vendoset nė afėrsi tė burrimit tė ngrohtėsisė ose nėse lihet nė veturė nė diell direkt, pa ventilim adekuat.
Humbja e tepėrt e lėngjeve qė ndodh pėrmes djersitjes ose pėrmes frymėmarrjes tė pėrshpejtuar, mund tė sjell deri te dehidrimi. Nė atė rast, nėna vėren se pelenat qė zakonisht janė tepėr tė lagura, tani janė tė thata (urinim i pakėt), ndėrsa urina ėshtė shumė e koncetruar dhe ka erė tė fortė. Fėmija i dehidruar ėshtė mė shumė i prirur ndaj pikės sė diellit.
A mund tė sjell temperatura e lartė deri te konvulsionet febrile dhe cili ėshtė rreziku?
Me kėtė emėr emėrtohen ngėrēet tė shkatuara nga temperatura e lartė. Vetė ataku duket shumė dramatik. Fėmija pėrnjėherė e humb vetėdijen, sytė janė tė ngulitura kah lart dhe fillon tė dridhet.

Edhe pse sulmet e tilla ngjasojnė nė ato epileptiket, konvulsionet febrile tė pakomplikuara jantė tė parrezikshme. Ata mund tė pėrsėriten gjatė njė situate tjetėr me temperaturė tė lartė, por zakonisht nuk sjellin deri te epilepsia, dhe tepėr rrallė shkaktojnė dėmtim tė trurit.
Shfaqen te rreth 4% e fėmijėve, mė shpesh nė moshė prej 1-3 vjet. Zakonsiht zgjasin mė pak se 15 minuta.
Kujdes! Ndonjėherė konvulsionet e shoqėruara me temperaturė sinjalizojnė inflamacion tė cipave tė trurit (meningjit) dhe prandaj fėmijėt me konvulsione febrile duhet tė dėrgohen te mjeku, i cili do ta kėrkojė shkakun dhe do ta fillojė tretmanin.
Si tė veprojnė prindėrit kur fėmija ka temperaturė tė lartė?

Te shumica e fėmijėve me temperaturė tė lartė nė pyetje ėshtė infeksion viral banal, pėr tė cilin mė shpesh nuk ėshtė e nevojshme konsultė mjekėsore. Prindėrit duhet tė dijnė t'ia japin fėmijės ndihmėn e parė tė vėrtetė dhe mė tutje tė vendosin a ėshtė e nevojshme ta dėrgojnė te pediatri. Masat qė duhet t'i ndėrmerr prindi ndahen nė tė a.q. suportive – pa pėrdorim tė barnave dhe ulje tė temperaturės me pėrdorim tė barėrave.
Nėse fėmija ka temperaturė, por ėshtė i disponuar, i lumtur, ha, pi ose luan, nuk ka nevojė pėr barėra. Visheni me veshje tė lehtė ose ia hiqni teshat, qė tė lejoni ngrohtėsia tė eliminohet pėrmes lėkurės. Nėse ka ftohtė ose ka ethe e mbuloni me mbulesė ose batanie tė hollė. Mundohuni tė pushojė – aktiviteti e rrit temperaturėn. I jepni lėngje plotėsuese qė ta pengoni dehidrimin (ujė, pije tė ftohta, lėngje frutash ose ēfardo tjetėr qė do tė pijė). Nė mesin tonė metodė e njohur ėshtė vendosja e kompresave tė ftohta nga alkooli ose masazh i trupit me alkool. Prindėrit duhet tė dijnė se alkooli, sidomos te fėmija i vogėl (foshnja) mund tė shkaktoj helmim me alkool, pėrmes inhalimit tė avullit tė alkoolit ose pėrmes lėkurės.
Barėrat qė jepen pėr uljen e temperaturės nuk shėrojnė, por vetėm i ndihmojnė fėmijės tė ndjehet mė mirė. Jepni Acetaminophen (emra komercial Panadon, Paracet, Febricet, Paracetamol etj.) Doza fillestare ėshtė 15 mg/kg, e pastaj nė ēdo 6 orė nė dozė prej 10 mg/kg, por asnjėherė mė shpesh se 5 herė pėr 24 orė. Nėse gjatė natės lėshohet njė dozė, nė mėngjes doza fillestare ėshtė sėrish 15 mg/kg. Nėse vendoseni pėr Ibuprofen (Brufen), e jepni nė ēdo 6-8 orė. Doza ėshtė 7 mg/kg nė ēdo 8 orė.
Mos pėrdorni aspirinė pėr temperaturė – lidhet me sėmundje serioze siē ėshtė sindromi i Rejit.
Zakonisht me barėrat antipiretike temperatura do tė ulet, por nuk do tė normalizohet. Nė rrjedhėn e mėtutjeshme tė sėmundjes, temperatura zakonisht varion dhe mė shpesh barėrat do tė duhet tė pėrsėriten. Por jeni tė kujdesshėm, pa konsultė me mjekun mos jepni vetė antipiretikė, mė gjatė se 3 ditė. Nė qoftė se jepen gjatė kohė ose nė doza mė tė mėdha, kėta barėra janė toksike. I rruani larg nga fėmijėt. Nėse temperatura ėshtė mbi 400 C edhe pse ka kaluar gjysmė ore pasi qė keni dhėnė antipiretik, lajeni fėmijėn me ujė tė vakėt. Mos pritni temperatura tė bie nėn 38°C. Mos shtoni alkool te uji, nėse thithet alkooli mund tė shkaktoj helmim me alkool. Asnjėherė mos e lini fėmijėn vetė na vaskė, aksidente mund tė ndodhin edhe kur priten mė sė paktu.
Udhėzime speciale pėr fėmijėt me konvulsione febrile

Nėse fėmija juaj ka histori tė mėparshme pėr konvulsione febrile, atėherė barėrat pėr uljen e temperaturės duhet tė jepen menjėherė pas ēdo ngritje tė temperaturės. Jepni acetaminofen ose ibuprufen sipas dozave tė rekomanduara pėr 48 orė (ose mė gjatė nėse perziston temperatura).
Nėse fėmija fiton konvulsione uleni temperaturėn sa mė shpejtė qė mundeni, me atė shkurtohen konvulsionet. Zhvisheni fėmijėn dhe vendosni lecka tė lagura nė fytyrė dhe nė qafė. Me pjesėn tjetėr tė ujit tė ftohtė lageni barkun. Pasi qė njėherė temperatura do tė bie nėn pragun pėr ngėr?e, ata do tė ndalen.
Kur do tė zgjohet fėmija, ia jepni dozėn pėrgjegjėse tė acetaminofenės dhe tė ibuprufenės. E lini tė pushojė. Mos u frikėsoni, pėrskaj konvulsioneve, fėmija nuk ėshtė nė rrezik derisa nuk ėshtė e kompromituar frymėmarrja dhe derisa ngjyra e lėkurės ėshtė rozė (te fėmijė me ten tė errėt tė lėkurės orientohemi nga ngjyra e buzėve dhe shuplakave).
Sa i pėrket tretmanit tė mėtutjeshėm, konsultojeni pediatrin tuaj.
Nėse ngėrēet zgjasin mė shumė se 5 minuta ose nėse fėmija ėshtė mė i vogėl se 1 vjet ose nėse ngėrēet shfaqen pėr herė tė parė, menjėherė e dėrgoni fėmijėn te mjeku.
Kur tė drejtoheni te mjeku?

Dėrgojeni fėmijėn tuaj urgjent te mjeku nė situatat qė vijojnė: nėse fėmija ėshtė mė i vogėl se 2 muaj, nėse temperatura ėshtė mė e lartė 40.40 C, nėse zgjohet rėndė, nėse ėshtė konfuz ose me vetėdije tė ērregulluar, nėse qan dhembshėm, nėse duket shumė i sėmurė, nėse ėshtė prezent rrezik pėr infeksion serioz (p.sh. fėmijė me abnormalitet tė imunitetit), nėse ka konvulsione, nėse e ka qafėn e shtangur, nėse nė lėkurė janė prezente njolla tė kuqe (pika), nėse merr frymė vėshtirė, dhe kjo nuk korigjohet edhe pasi ia pastroni hundėn.
Nė situatat qė vijojnė edhe pse nuk ėshtė urgjente, prapė se prapė duhet ta kosultoni pediatrin tuaj: nėse fėmija ėshtė i moshės prej 2-4 muaj, nėse temperatura ėshtė e lartė (400C) sidomos nėse fėmija ėshtė mė i vogėl se 2 vjet, nėse gjatė urinimit ndjen djegie ose dhembje, nėse i dhemb veshi, nėse shqepon gjatė tė ecurit (paraprakisht ka ecur normalisht), nėse ankohet pėr dhembje barku, nėse temperatura zgjat mė shumė se 72 orė, nėse ka temperaturė mė shumė se 24 orė pa arsye tė qartė, nėse temperatura ėshtė ulur mė gjatė se 24 orė dhe pastaj ėshtė shfaqur sėrish.
Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?

Pediatri juaj
Klinika e Pediatrisė, Ambulanca e Pėrgjithshme
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:22 pm

KARJES TEK FOSHNJET

Karja e dhėmbit mund tė shfaqet shumė herėt, edhe nė moshėn e foshnjėrisė (mes 6 – 12 muaj). Te foshnja mė shpesh janė tė pėrfshira katėr dhėmbėt e sipėrm prerės (dhėmbėt e pėrparmė). Te ato, karja e dhėmbit mė shpesh ėshtė i shkaktuar me pėrdorimin e parregullt tė bibironave dhe shisheve.

Si ta zbuloni qė bebeja juaj ka karies?
Mund tė mos jetė lehtė qė tė zbulohet se a ka foshnja karjes tė dhėmbit. Zbulimi do tė varet prej asaj se sa ka pėrparuar karja dhe mund tė manifestohet nė kėtė mėnyrė:

Paraqitja e njė vije tė bardhė pėrgjatė mishit tė dhėmbėve ėshtė njė shenjė fillestare. Tregon qė ka ndodh demineralizimi i dhėmbit. Zakonisht kjo nuk hetohet nga prindėrit.
Paraqitja e njė kurore tė verdhė apo tė kafenjtė rreth qafės sė dhėmbit, qė sugjeron se demineralizimi pėrparon kah kaviteti (zbraztirė nė dhėmb).
Dhėmb qė ngjason nė njė mbetje tė kafenjtė nė tė zezė flet pėr njė karje tė pėrparuar me paraqitje tė kavitetit. Zakonisht janė tė pėrfshirė katėr prerėsit e pėrparmė (dhėmbėt e pėrparmė). Prerėsit e poshtėm janė tė pėrfshirė relativisht rrallė.
Pse ėshtė me rėndėsi qė tė zbulohet herėt?
Pėr fat tė keq, te shumė fėmijė karja e dhėmbit caktohet relativisht vonė, shpesh pas muajit tė 20. Nė atė moshė, pėr shumicėn e fėmijėve nuk ėshtė i mundshėm shėrim konzervativ, por nevojitet ndėrhyrje kirurgjike. Kjo shkakton traumė edhe te prindėrit edhe te fėmija.

Ēfarė duhet bėrė qė tė prevenohet karja te foshnja juaj? Kėshilla tė lidhura me ushqimin
Tė dhėnurit gji e zvogėlon rrezikun pėr paraqitjen e karjes. Nėse fėmija duhet doemos tė ushqehet me shishe dhe bibiron keni kujdes pėr kėtė qė vijon:

Hiqeni shishen menjėherė sa tė mbarojė me pirjen e qumėshtit.
Nėse fėmija kėrkon bibiron qė tė qetėsohet, mė sė miri ėshtė qė tė shfytėzoni ujė tė pastėr (mundet i ftohtė apo i ngrohtė nė varėsi nga dėshira)
Nėse ėshtė i etshėm i jepni tė pijė ujė tė pastėr e jo lėng pemėsh apo pije tė ėmbėla.
Mes muajve 6 dhe 8, mėsojeni qė tė pėrdorė gotė. Te shumica e fėmijėve shishja mund tė mėnjanohet krejtėsisht pas 12 muajsh.
Larja e dhėmbėve

Filloni me larjen menjėherė pas paraqitjes tė dhėmbit tė parė, ashtu qė duke e shfrytėzuar gishtin tuaj, paraprakisht i lyer me pastė, do ta pastroni dhėmbin nga para dhe nga pas.
Kah muaji 12 (mundet edhe mė herėt nėse toleron fėmija) provoni tė pėrdorni njė furēė tė butė pėr larjen e dhėmbėve.
Vendosni pakėz pastė pėr dhėmbė nė furēė. Pėr fėmijė nėn 7 vjet, shfrytėzoni pastė qė pėrmban sasi tė vog ėl tė fluorit (pasi qė fėmijėt e gėlltisin dhe tė mos shfaqet efekti toksik i fluorit).
Vizitat te dentisti
Nėse fėmija rregullisht dėrgohet nė kontroll sistematik te dentisti, karja e dhėmbėve do tė zbulohet nė kohė. Rekomandohet qė tė paktėn deri nė moshėn tre vjet e gjysmė tė bėhen dy vizita.

A duhet tė shtoni fluor?
Fluori i bėn dhėmbėt mė rezistent ndaj kariesit. Nė disa regjione ujit i shtohet fluor dhe atje nuk ka nevojė qė tė shtohet. Nėse ujit nuk i shtohet fluor atėherė ai duhet tė jepet nė formė tė suplementeve. Mė sė miri ėshtė tė konsultoheni me dentistin tuaj se si tė veproni nė lidhje me kėtė pyetje.

Bibironat dhe tabletat/shurupet
Mos i lyeni bibironat me mjaltė, reēel, glicerinė apo ushqime tjera dhe pije. Gjithashtu, nėse pėr ndonjė shkak fėmija juaj duhet tė marė ndonjė bar, kėrkoni nga mjeku qė ta ordinojė formėn e barit qė nuk pėrmban sheqer.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:23 pm

KOLAPSI ( SINKOPA )

Ē'ėshtė kolapsi (sinkopa, alivanosja)?
Humbje e shkurtėr e vetėdijes me kohėzgjatje prej disa sekondave ose minutave.

Cili ėshtė shkaku?
Sinkopa ndodh si rezultat i asaj qė truri nuk ka oksigjen tė mjaftueshėm. Shkaku shpeshherė nuk ėshtė i njohur. Mund tė bėhet fjalė pėr njėrėn qė vijon:

Rrėnia e pėrnjėhershme e tensionit tė gjakut mund tė sjellė gjer te sinkopa. Ajo mund tė jetė e provokuar gjatė ngritjes sė shpejtė nė pozitė tė drejtė.
Punė e mundimshme ose loja, posaēėrisht nėse koha ėshtė e nxehtė.
Frymėmarrja e shpejtuar (hiperventilacioni).
Gjatė gjendjes sė stresit dhe brengės i cili mund tė veprojė nė tensionin e gjakut.
Si reaksion i ndaj ndonjė ilaēi.
Kollitje e shprehur, dhembje gjatė urinimit ose lėvizje tė dukshme tė zorrėve.
Zgjatjes ose lakimit tė shpejtė tė kokės mėnjanė.
Rrėnja e sheqerit nė gjak (i shpeshtė te njerėzit me diabet).
Alkohol, marihuanė, kokainė.
Shtypje e qafės (psh. Jaka e ashpėr e ngushtė).
Dhembje e fortė gjatė lėndimeve, frika.
Probleme tė zemrės, probleme me shtypjen e gjakut, sėmundje tė ndryshme.
Kush mund ta fitojė sinkopėn?

Sinkopa mund tė ndodhė nė cilėn do moshė, por alivanosja pėrshkak tė rrėnjes sė menjėherėshme tė tensionit sė gjakut ėshtė mė e shpeshtė te personat mė tė moshuar.
Te fėmijėt problemi mė sė shpeshti tejkalohet me rritjen.
Cilat janė simptomet?
Para se ,,tė alivanoset” fėmija ndien dobėsim ose dridhje, zbehet dhe mund tė ankohet nė ndjenjė tė nxehtėsisė, dhembje nė bark ose ērregullime nė tė pamurit.

Ēfarė nėse fėmija ndjen se do tė alivanoset?

Ndjenja e alivanosjes ose ,,dridhjes” mund tė jetė shenjė se fėmija i juaj do tė alivanoset.
Nė situatė tė kėtillė shtrijeni nė tokė. Nėse nuk mund tė shtrihet, uleni dhe le tė lakohet nga para, le ta vendosi kokėn mes duarve.
Ajroseni dhomėn. Fėmija duhet tė rrijė ose tė ulet, derisa nuk ndjehet mė mirė, le tė drejtohet gradualisht.
A mundet tė prevenohet kolapsi?

Nėse fėmija juaj ndjen se po alivanoset, uleni ose shtrijeni menjėherė.
Nėse ėshtė alivanosur edhe mė parė, mėsojeni qė ti shmangi situatat tė cilat sjellin deri te sinkopa. Le t'i shmangė ngritjet e menjėhershme. Mė parė le tė lėvizė dhe le t'i lėvizė kėmbėt e pastaj ngadalė le tė drejtohet.
Kur ta thėrrisni mjekun?

Thėrrisni mjekun nėse mendoni se fėmija juaj ėshtė alivanosur si rezultat i reakcionit tė barėrave, problemeve tė zemrės, diabetit.
Thėrrisni mjekun nėse para se tė alivanoset ėshtė ankuar nė rrahje jo tė rregullta tė zemrės, dhembje tė gjoksit frymėmarrje tė shkurtuara, alivanosje e menjėhershme pa paralajmėrime, ērregullim nė tė pamurit, marrjemendja ose vėshtirėsi nė tė folurit.
Nėse ėshtė alivanosur pas lėndimit.
Thėrrisni mjekun nėse fėmija juaj kolabon mė tepėr se njė herė nė muaj.
Nėse edhe anėtarė tė tjerė tė familjes kanė patur histori tė kolapsit dhe vdekje tė papritur.
Ku tė paraqiteni pėr ndihmė?

Pedijatri i Juaj
Klinika pėr Sėmundje tė fėmijėve, Ambulanca e Pėrgjithshme
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:25 pm

CIRKUMCIZIONI ( SYNETI)

Ē'ėshtė cirkumcizioni?
Nėn cirkumcizion nėnkuptojmė ndėrhyrje kirurgjike me tė cilėn hiqet lafsha qė e mbulon maj ė n e penisit.

Pse bėhet cirkumcizioni?
Shumica e shoqatave tė pediatėrve duke e pėrfshirė edhe Akademinė Amerikane pėr Pediatri nuk e rekomandojnė cirkumcizionin si rutinė. Rekomandimi i tyre ėshtė qė vendimin pėr cirkumcizion ta sjellin prindėrit. Shkaqet qė vijojnė mund tė ndikojnė nė vendimin pėr cirkumcizion:

Shkaqe religjioze: nė disa religjione cirkumcizioni praktikohet si ritual. Pėr shembull hebrejėt, muslimanėt.
Shkaqe sociale: disa prindėr frikėsohen se do tallen me djalin e tyre nėse nuk ėshtė i cirkumcizuar.
Shkaqet kulturore: nė pėrgjithėsi cirkumcizioni ėshtė pranuar nė shumicėn e shteteve perendimore. Disa prindėr vendosen pėr cirkumcizion pasi qė meshkujt tjerė nė familje janė tė cirkumcizuar .
Shkaqe mjekėsore: disa prindėr dhe mjekė besojnė se cirkumcizioni ėshtė i dobishėm nė aspektin mjekėsor.
Cila ėshtė dobia?
Citohen dobitė potenciale qė vijojnė:

Rrezik mė tė vogėl pėr infeksion tė kanaleve urinare.
Rrezik mė tė vogėl pėr llojin e rrallė tė kancerit tė penisit.
Rrezik diēka mė tė vogėl pėr fitimin e sėmundjeve seksuale ngjitėse.
Mė lehtė mbahet higjiena e pensit.
Cilat janė rreziqet?
Pėr shkak tė kėtyre shkaqeve prindėrit nuk vendosen pėr cirkumcizionin e fėmijės sė tyre:

Cilado qoftė ndėrhyrje kirurgjike duke e pėrfshirė edhe cirkumcizionin ėshtė e lidhur me rrezik, edhe pse i vogėl. Mund tė shfaqet gjakosje, infeksion, shėrim i keq i plagės ose lafsha mund tė pritet mė shumė ose mė pak.
Pas intervenimit kirurgjik, ėshtė e mundshme qė maja e penisit tė jetė e ekspozuar mė shumė nė iritim. Kjo mund tė shkaktojė probleme nė urinim dhe eventualisht nevojė pėr intervenim tė ri kirurgjik.
Disa prindėr besojnė se me cirkumcizionin ndryshohet gjendja natyrore e trupit tė fėmijės dhe mendojnė qė ėshtė mė mirė pėr kėtė tė vendos vetė fėmija kur tė rritet.
A dhemb cirkumcizioni?
Nėse jepet anestetik nuk ėshtė me dhembje. Te i porsalinduri jepet anestezi e pėrgjithshme dhe lokale te penisi.

Si bėhet cirkumcizioni?

Ndėrhyrja kirurgjike zakonisht bėhet ditėt e para pas lindjes (tek hebrejėt).
Fėmija duhet tė jetė i shėndoshė. Vetė ndėrhyrja zgjat 15 minuta.
Paraprakisht prindėrit duhet tė nėnshkruajnė se pajtohen me kėtė.
Fėmija zhvishet. Fiksohen duart dhe kėmbėt qė tė mos lėvizė.
Me dezinfektues pastrohet penisi. Pėrdoret anestetik lokal pėr anestezi. Me gjilpėrė jepet anestetiku i cili e bllokon dhembjen gjatė operacionit. Shpesh, jepen edhe medikamente plotėsuese nga goja.
Lafsha pritet me klempė.
Pas operacionit, penisi mund tė jetė i skuqur dhe me dhembje. Bandazhohet.
Pėr instrukcionet e mėtutjeshme rreth kujdesit pas ndėrhyrjes kirurgjike ndiqni instrukcionet e mjekut. Normalisht ekziston gjakosje dy ditėt e para.
Kur nuk duhet bėrė cirkumcizioni?
Te fėmijė me hipospadi-anomali te e cila urina nuk del nga maja e penisit, lafsha duhet tė rruhet, ndoshta do tė nevojitet pėr intervencė kirurgjike tė mėvonshme me tė cilėn do tė sigurohet pamje normale e penisit.
Cirkumcizioni nuk duhet bėrė te foshnjė e lindur para kohe, ose nėse ekziston histori familjare pėr probleme me gjakosje (p.sh. hemofili).
Cirkumcizion nuk duhet bėrė nėse mjeku ose ai qė e bėn nuk ka eksperiencė tė duhur.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:25 pm

:) mesimi nr 1: Sapo te lind foshnja mos pyetni per gjinine por sa dhembe ka ;)



THITHJA E GISHTIT


Thithja e gishtave ėshtė njė gjė normale nėse bėhet fjalė pėr foshnjė. Shumica e fėmijėve e humbin kėtė shprehi diku mes vitit tė 2-4. Deri nė shtatė vjet zakonisht nuk ka efekte negative tė pėrhershme te dhėmbėt, pasi qė bėhet fjalė pėr dhėmbėt e parė, tė qumėshtit, tė cilėt sidoqoftė do tė ndėrrohen. Nėse thithja vazhdon edhe pas vitit tė shtatė, pasi do dalin dhėmbėt e pėrhershėm, do tė shfaqen probleme me dhėmbėt.

Problemet qė shfaqen me thithjen e gishtave?
Lėkura e gishtit qė thithet, nėn ndikimin e pėshtymės, mund tė lėndohet dhe tė jetė derė e hapur pėr infektime. Duke i prekur sendet e ndryshme e pastaj duke e futur gishtin nė gojė mund tė futen mikroorganizma tė ndryshėm, disa prej tyre tė aftė tė shkaktojnė sėmundje. Thithja e tepėrt e gishtit tė madh mund tė sjell deri te deformimi i qiellzės dhe i dhėmbėve, duke e ndryshuar nivelin e dhėmbėve (kafshimin). Qiellėza bėhet e lartė, kafshimi i parregullt, pasi qė dhėmbėt e sipėrm dalin pėrpara dhe jashtė. Te disa fėmijė formulimi i disa tingujve ėshtė i ērregulluar.

Si t'u ndihmoni fėmijėve qė tė ndėrpresin me thithjen?
Nė varėsi nga mosha, mund tė provoni diēka nga kjo qė vijon:

Shpėrblejeni fėmijėn – p.sh. I blini dhuratė qė mendoni se e pėlqen, qė ta pėrmbani vendimin e tij qė tė ndėrpres me kėtė shprehi.
Pėrparimin e tij e regjistroni nė kalendar – p.sh. shėnoni njė yll pėr njė periudhė tė caktuar kur fėmija nuk e thith gishtin. Bliini njė lodėr apo diēka tjetėr pėr periudhėn kur ai me sukses e ka mbiluftuar shprehinė.
I vendosni njė fashė (flaster) te gishti i madh – p.sh. gjatė natės qė ta rikujtoni qė mos ta thith gishtin.
I blini njė dorezė speciale – qė ta mbrojė kur nuk do tė mund ta ngadhnjej nevojėn pėr thithje. Doreza duhet tė jetė e bėrė ashtu qė tė mos mundet vetė ta nxjerr.
Thonjtė mund t'ia lyeni me njė ngjyrė speciale me erė tė vrazhdė, qė pėr kėto qėllime shitet nė barnatore. Tek ne ėshtė traditė tė lyhet gishti me diēka djegėse. Kjo sjell rrezik pasi mund ta prekė syrin.
Sa shpesh ta shpėrbleni fėmijėn?
Fėmijėt mė tė vegjėl kanė nevojė pėr shpėrblime mė tė shpeshta. Fėmijėn prej 5-6 vjet duhet ta shpėrbleni qysh prej natės sė parė. Mė tutje mund ta zgjasni periudhėn, prej njė nate nė njė javė, e pastaj nė njė muaj, kur nuk e ka thithur gishtin.

Mė shpesh nevojiten disa pėrpjekje
Fėmijėt shumė lehtė mund t'i kthehen shprehisė sė vjetėr dhe shpesh nevojiten disa pėrpjekje qė krejtėsisht ta shmangin shprehinė. Prindėrit duhet tė kenė durim, ditėt e para pa thithje, nė fakt janė ditėt mė tė vėshtira.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:28 pm

TRASHESIA TEK FEMIJET


Ē'nėnkuptohet me “fėmijė tė trashė”?
Trashėsia p'rkufiyohet si prezencė e tepėrt e dhjamit. Fėmija i trashė ka mė shumė ind dhjamor, sesa qė pėrputhen pėr moshėn.

Cilat janė shkaqet?

Trashėsia shpesh ėshtė karakteristikė familjare. Prindėrit e trashė ėshtė e mundshme tė kenė fėmijė tė trashė. Kjo ėshtė rezultat i kombinimit tė faktorėve tė trashėgimisė dhe mėnyrės jo tė shėnd et shė m tė ushqimit dhe tė jetesės, me mungesė tė aktivitetit fizik.
Ndonjėherė trashėsia ėshtė e shkaktuar nga shkaqe mjekėsore (sėmundje) ose si rezultat i ndikimit tė disa barėrave.
Ēfarė problemesh mund tė shkaktojė trashėsia?

Trashėsia mund tė sjell deri te astma dhe deri nė apne nė gjumė.
Mund tė sjell deri nė sėmundje tė zemrės, sėmundje tė sheqerit, tension tė lartė, pikė nė tru dhe kancer.
Fėmijėt e trashė mund tė jenė tė pėrqeshur dhe tė larguar nga shoqėria.
Fėmijėt e trashė janė me rrezik mė tė madh pėr depresion.
Si tė caktohet a ėshtė fėmija i trashė?
Nė bazė tė matjes sė lartėsisė dhe peshės dhe krahasimin me vlerat qė janė tė dhėna si normale pėr atė moshė. Nėse rritja nė peshė ėshtė mbi mesataren, mjeku do tė mundohet ta zbulojė pse ėshtė ashtu.

Si tė trajtohet?
Duhet tė ndryshohet mėnyra e tė ushqyerit, aktiviteti fizik dhe stili i jetesės. Shpėrblejeni fėmijėn tuaj, edhe pėr suksesin mė tė vogėl.

Dietė pėr dobėsim?
Mos e nėnshtroni fėmijėn nė dietė restriktive, i ndihmoni qė ta zėvendėsojė ushqimin e jo tė shėnd et shė m me ushqim tė shėndeshtėm. Dietat zgjasin pak, ndėrsa efektet janė prezente vetėm derisa zgjat dieta. Ushqimi i shėndoshė duhet tė jetė qėllim i qėndrueshėm. Pėrmbahuni rekomandimeve qė vijojnė:

Mėsojeni fėmijėn tuaj ta pėrtypė ushqimin ngadalė dhe tė kėnaqet duke ngrėnė.
Dreka le tė jetė ndodhi e bukur pėr familjen, pa TV, radio dhe ngjashėm.
Mos e detyroni fėmijėn ta zbraz pjatėn deri nė fund.
Siguroni qė ushqimet tė jenė tė rregullta.
Mos mbani ushqim tepricė nė tavolinė. E servirni ushqimin nė pjatėn e tij. Porcioni duhet tė jetė pėrafėrsisht, sa ėshtė madhėsia e shuplakės sė dorės.
Pėrgatitni ushqim tė shėndetshėm, i cili ka vlerė tė madhė nutritive por mė pak kalori.
Largoni ushqim tė yndyrshėm, vaj dhe ėmbėlsira.
M ė njanoni pijet e gazuara, lėngjet e pemėve dhe qumėshtin me ēokollatė. Kėt o pij e kanė shumė kalori. Mė i mirė pėr ta shuar etjen ėshtė uji.
Nėse fėmija juaj ėshtė mė i madh se 2 vjet, pėrdorni qumėsht tė cilit i ėshtė he q ur kajmaku ose qumėsht pa yndyrė.
Kufizojeni sasinė e ushqimit me shumė kalori dhe e rruani mė larg nga sytė e fėmijės.
Mos i blini fėmijės ēips etj.
Mos e shfytėzoni ushqimin si mjet pėr dėnim apo pėr shpėrblim.
U sqaroni te kopshti se mundoheni tė futni mėnyrė tė shėndoshė tė tė ushqyerit, qė t' i pėrmbahen edhe ata.
Asnjėherė mos filloni asnjė dietė pėr dobėsim pa konsult im paraprak me mjekun tuaj ose dietetikun.
Aktiviteti fizik
Kėnaquni nė aktivitetin fizik sė bashku me fėmijėn tuaj. Ushtrimet e pėrmi rė sojnė koordinimin dhe i mundėsojnė fėmijės mė mirė ta shpreh ė veten:

Praktikoni ecje, not, vozitje biēikletė dhe vrapim. Fokusohuni mė shumė tė kėnaqeni dhe tė ndjeheni mė tė fortė, e jo te humbja e peshės.
Nė vend tė ashensorit, shfrytėzoni shkallėt.
Kur keni mundėsi, shkoni nė kėmbė nė vend qė tė shkoni me veturė.
Mjekėt rekomandojnė minimum 30 min aktivitet fizik nė ditė.
Stili i jetesės

Kufizojeni kohėn tė cilėn e kalon para televizorit dhe kompjutrit. E inkurajoni fėmijėn tė bėjė diēka mė aktive, siē ėshtė loja dhe tė ndihmojė nė shtėpi.
Hani nė tavolinė, jo para televizorit.
Kufizojeni kohėn qė e kalon me video lojat.
I largoni temat pėr peshėn. Fokusohuni mė shumė nė atė se trashėsia mund tė sjell deri nė probleme shėndetėsore.
Mos lejoni pėrqeshje, e as emra fyes tė lishura me trashėsinė.
Tek fėmijėt e trashė rrezik u ėshtė mė i madh qė tė zhvillojnė depresion. U ndihmoni tė gjejnė aktivitete nė tė cilat kėnaqen dhe nė tė cilat do tė jenė tė suksesshėm.
Mėsojeni fėmijėn tuaj si tė ballafaqohet me stresin. Disa fėmijė kėrkojnė strehim te ushqimi qė t'ia lehtėsojnė vehtes.
Kėta ndryshime mund tė jenė tė rėnda pėr fėmijėn. Nėse nuk i pranon mos ia impononi me forcė. Veproni pozitivisht, inkurajoeni dhe i jepni pėrkrahje pėr gjithēka. Gjithēka ėshtė mė lehtė nėse merr pjesė e gjithė familja.
A do tė thotė fėmijė i trashė i rritur i trashė?
Me ndryshimin e ushqimit, aktivitetit fizik dhe stilit tė jetesės, pjesa mė e madhe e fėmijėve dobėsohen. Gjatė rritjes nė lartėsi, pjesė e vogėl do ta kalojnė trashėsinė e tyre. Njė pjesė mbeten tė trashė deri nė adoleshencė edhe si tė rritur. Fėmijėt e trashė kanė rrezik mė tė madh tė jenė tė trashė edhe si tė rritur.

A mund tė parandalohet trashėsia?
Parandalimi mė i mirė ėshtė instalimi i shpehive tė shėndosha para se tė vijė deri te trashėsia, nė ē'rol kyē luajnė prindėrit. Ata e krijojnė stilin e familjes, i cili duhet tė jetė aktiv, me shumė shėtitje dhe aktivitet fizik, ndėrsa me mė pak televizion dhe aktivitete me tė ndenjur ulur. Prindėrit e krijojnė ushqimin nė familje, me mė pak ushqim kalorik, xhank ushqim. A duhet fėmijėt tė mėsohen ta ēmojnė trupin e tyre dhe shėndetin e tyre.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:29 pm

HELMIME NE SHTEPI-KRYESORE ESHTE PREVENTIMI

Detyra e prindėrve ėshtė qė ta mundėsojnė sigurinė e fėmijėve tė tyre. Mes tė tjerave, kjo nėnkupton shtėpi nė tė cilėn helmet do tė jenė larg fėmijėve.

Si mund tė helmohet fėmija im?
Helmimi mund tė ndodh pothuajse se, me ēdo substancė. Helmimi shkaktohet nėse substancat toksike gėlltiten, inhalohen apo nėse vjen deri te kontakti direkt me ta (pėrmes lėkurės, syrit). Edhe substancat jotoksike, nėse merren nė sasi tė gabuar mund tė shkaktojnė helmim.

Cilat janė helmimet mė tė shpeshta tek fėmijėt?
Helmimet mė tė shpeshta nė rrethin tonė janė:

Helmimi me alkool dhe helmimet me medikamente tė ndryshme, si aspirina, antibiotikėt e ndryshėm, vitaminat, barėrat pėr kontracepsion, barėrat dietale dhe suplementet.
Preparatet e ndryshme tė cilat zakonisht ruhen nė banjo gjithashtu mund tė jenė tė rrezikshme siē janė sprejet, parfumet, kolonja, llaku pėr flokė dhe preparatet pėr pastrimin e gojės.
Gjithashtu helmim mund tė shkaktojnė dhe preparate tė ndryshme qė pėrdoren pėr pastrimin e shtėpisė: detergjentet, preparatet pėr zbardhje, pėr shkėlqim, hollues dhe preparate qė pėrmbajnė baza dhe acide (p.sh. acid klorhidrik, preparatet pėr pastrimin e nevojtores etj.), si dhe preparatet qė pėrdoren pėr kafshėt shtėpiake.
Disa preparate qė zakonisht ruhen nė garazh dhe bodrum, gjithashtu mund tė jenė potencialisht tė rrezikshme. Kėtu marrin pjesė insekticide tė ndryshme, kerozina, terpentina, bojėrat, ngjitėset dhe antifrizėt.
Preparate qė pėrdoren nė mirėmbajtjen e kopshtit: plehėra tė ndryshme ushqyes, pesticide, herbicide si dhe disa bimė nė oborr.
Duhet patur kujdes qė fėmijėt tė mos fusin nė gojė gjethe tė ndryshme apo fryte tė bimėve me tė cilat e zbukuroni kopshtin. Para se tė pėrdorni pesticide ose plehėra, i hiqni lodrat e fėmijės nga obori. Fėmija mund tė dalė nė oborr pasi tė thahet bari.
Kur tė fillohet me masat e preventimit tė helmi mit?
Asnjėherė nuk ėshtė herėt qė prindėrit tė fillojnė tė ndikojnė nė kėtė drejtim. Edhe kur fėmija ėshtė shumė i vogėl, nė moshėn e foshnjėrisė, janė prezente rreziqe reale dhe ėshtė e nevojshme tė identifikohen pikat potenciale ku mund tė gjenden substancat helmuese. Zakonisht kėto janė disa vende, siē ėshtė kuzhina, banjoja, qilari, garazhi ose bodrumi, ku shpesh ruhen preparate tė ndryshme potencialisht tė rrezikshme. Prindėrit duhet tė mendojnė, a ekziston eventualisht edhe ndonjė vend tjetėr nė shtėpi, qė e kanė lėshuar. Duhet ditur qė nė substancat potencialisht tė rrezikshme numėrohen edhe disa preparate, nė shikim tė parė krejtsisht naive, siē ėshtė kolonja ose preparatet tjera kozmetike.

Cilat masa preventive duhet tė ndėrmerren?

Hapi i parė duhet tė jetė eliminimi i tė gjitha materieve kimike pa tė cilat mundeni. Ajo qė do tė mbetet duhet tė hiqen anėsh dhe tė mbyllen nė njė vitrinė dhe ēelsi tė vendoset nė ndonjė vend ku nuk mund tė arrijė fėmija. Vėmendje tė posaēme duhet t'i kushtoni asaj se si ruhen barėrat nė barnatoren e shtėpisė.
E rėndėsishme ėshtė qė edhe medikamentet edhe materiet kimike tė ruhen nė pakot e tyre origjinale, qė nė rast nevoje (p.sh. nėse fėmija i gėlltit) e mundėson identifikimin e shpejtė tė helmit. Jo rrallė ndodh, fėmijėt tė gėlltisin materie tė ndryshme kimike duke menduar se ėshtė pije, pasi qė janė ruajtur nė shishe tė ngjashme.
Pėr raste tė tilla duhet tė ruani shurup nga ipekakuana, preparat qė shkakton vjellje dhe ndihmon qė helmi tė hidhet jashtė mė shpejt. Megjithatė nuk duhet tė pėrdoret pa konsultim tė mjekut/ndihmės sė parė. Duhet tė vlerėsohet qė vjellja nuk do tė shkaktojė mė shumė dėm se sa dobi. Kėshtu qė, nėse substanca e gėlltitur ėshtė tretje acidi apo baze, vjellja mund tė shkaktojė djegie tė fytit. Nėse bėhet fjalė pėr tretje tė yndyrshme, gjatė vjelljes njė pjesė e sasisė sė vjellur mund tė aspirohet nė mushkėritė dhe kjo tė shkaktojė inflamacion, i cili mė tutje shėrohet rėndė. Nė situatė kur ėshtė rrezik tė shkaktohet vjellje, shfrytėzohen metoda tė tjera, siē ėshtė larja e barkut.
Ēfarė tė bėj nėse mendoj se fėmija im ėshtė helmuar?
Nėse fėmija juaj vjell, nėse ėshtė i pėrgjumur, nėse ka substancė tė derdhur nėpėr teshat apo pėrreth gojės, nėse ka djegie nėpėr lėkurė ose erė tė ēuditshme gjatė frymėmarrjes ndoshta ėshtė i helmuar. Pėr mė shumė informata, kontaktoni me qendrėn lokale ose flisni me mjekun tuaj. Pėrgatituni tė jepni informata nga etiketa dhe informata pėr fėmijėn tuaj. Nėse shkoni te mjeku merreni me vete produktin pėr tė cilin dyshoni se e ka shkaktuar helmimin. Numrin e telefonit tė ndihmės sė shpejtė/mjekut tuaj/spitalit mė tė afėrm/qendrės lokale pėr helmime, nėse ekziston e tillė, duhet ta vendosni nė vend tė dukshėm afėr telefonit.

Ku tė drejtoheni pėr ndihmė?

Mjeku juaj
Klinika e Pediatrisė - Reparti i Toksikologjisė
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:32 pm

UDHEZIME PER NENAT E REJA

Ē'duhet tė dinė nėnat e reja?
Tė kujdeseni pėr foshnjėn tuaj ėshtė obligim shqetėsues dhe pėrgjegjės. Por, mos u shqetėsoni. Mė kryesore ėshtė tė jeni tė qetė dhe t'i ndiqni shenjat qė do t'ua japė bebja juaj, qė t'ju tregojė se ka nevojė pėr ju. Nė qoftė se nuk jeni tė sigurtė pėr diēka ose keni ndonjė pyetje rreth kujdesit pėr fėmijėn tuaj, lirisht drejtohuni te pediatri juaj. Asnjė pyetje nuk ėshtė e tepėrt. Shėndeti dhe mirėqenia e bebes tuaj ėshtė nė vend tė parė.

Kur tė thėrras mjek?
Patjetėr thėrriteni pediatrin nėse vėreni: temperaturė tė lartė mbi 37.6 C e matur nėn sqetull mjek (matni disa herė – mund tė jetė mė shumė i veshur ose temperatura e jashtme tė jetė mė e lartė), ndryshim nė sjellje (qan pa ndėrprerė, rėndė qetėsohet, nuk mund ta zgjoni), nėse nuk pi, nėse urinon pak (normalisht pelenat duhet tė jenė tė lagura gjatė ēdo ndėrrimi tė pelenave – 6 herė gjatė ditės), nėse vėreni mė shumė se 4 jashtėqitje si ujė gjatė 8 orėve, nėse nga sytė tajitet sekret i dendur dhe i verdhė, nėse shfaqet skuqen dhe nėse ka tė ėnjtur rreth kėrthizės, nėse paraqitet e verdhėza, nėse kollitet, nėse ka ndryshim nė ngjyrėn e lėkurės ose nėse thjesht ju duket se bebja “nuk duket mirė”.

Mėsoni t'i kuptoni sinjalet qė ua dėrgon bebeja juaj
Tė gjitha bebet kanė shumė mėnyra tė ndryshme me tė cilėt ua bėjnė me dije se ēfarė u nevojitet. Secila bebe e ka gjuhėn e saj speciale “gjuhėn e bebeve”, e cila dallon nga cilado tjetėr. Duke u kujdesur pėr beben tuaj, ju do tė mėsoni t'i identifikoni shenjat e saj. Kur bebeja juaj do tė luaj ose do tė jetė me ju, ato janė shenja qė ju thėrrasin tė afroheni. Kur ka nevojė pėr pauzė ose pushim, ajo dėrgon sinjale me tė cilat ju udhėzon se duhet ta lini. Nėse nuk i njihni dhe nuk i kėnaqni kėto sinjale, mė shpesh fėmija reagon me tė qarė. Ndiqeni shprehjen e fytyrės dhe sjelljen e fėmijės dhe do t'i kuptoni sinjalet!

Fakte qė duhet t'i dini
Duhet tė keni disa njohuri tė pėrgjithshme pėr bebet.

Bebet mė mirė shohin fytyra/objekte nė largėsi prej 20-30 cm. Ata mund ta dallojnė tė bardhėn nga e zeza dhe fytyrat e njerėzve.
Bebet duan tė ndėgjojnė zėra, por mė sė shumti e duan zėrin e nėnės/tė familjarėve. Ata e kthejnė kokėn kah vendi prej nga vjen zėri.
Shumica e bebeve duan qė t'i merrni nė pėrqafim, t'i mbani nė duar ose t'i mbėshtetni te qafa. Kėshtu ndjehen mė mirė dhe ndjehen mė tė sigurtė.
Gjatė javėve tė para tė jetės bebet nė mėnyrė refleksive qeshin. Diku nga 3-4 javė, bebja juaj ju qesh si pėrgjigje ndaj tė folurit tuaj dhe kujdesit tuaj.
Bebet normalisht i lėvizin duart dhe kėmbėt, ndonjėherė rrinė tė shtrirė qetė ose dridhen.
Cikluse tė ditės

Gjatė 24 orėve bebet kalojnė nėpėr disa cikluse/periudha, tė cilat ndėrrohen nė mes veti: periudha nė tė cilat flejnė e pastaj periudha nė tė cilat janė tė zgjuara.

Gjum i qetė. Gjatė kėsaj periudhe bebja e juaj rri e shtrirė qetė, megjithatė kohė pas kohe mund tė shqetėsohet dhe tė dridhet. Mund tė jenė prezente lėvizje tė thithjes. Nė kėtė periudhė ėshtė shumė rėndė ta zgjoni, kjo nuk ėshtė kohė e mirė ta ushqeni ose t'i drejtoheni.
Gjum aktiv. Nė kėtė gjendje mund tė vėreni se bėn lėvizje me trupin dhe fytyrėn, lėvizje tė thithjes dhe tė tė qeshurit, ndėrsa kapakėt e syve kohė pas kohe pėrpėliten. Nė kėtė gjendje, bebeja juaj mund tė zgjohet lehtė.
Pėrgjumėsi. Nė kėtė gjendje pėrgjumėsie bebeja juaj ėshtė pak e hutuar dhe bėn lėvizje tė ngadalshme (hiqet). Mezi i ngre kapėt e syve. Kjo ėshtė gjendja qė i paraprin zgjuarjes. Pritni qė tė shihni a do tė flejė ende ose do tė zgjohet. Qė ta zgjoni nė kėtė periudhė i jepni tė shohė diēka, tė ndėgjojė ose tė pijė gji.
Zgjuarsia. Nė gjendje tė zgjuar bebeja juaj bėn lėvizje tė ndryshme. Sytė e saj janė tė hapura, ndėrsa shikimi i kthjellėt. Lehtė fokusohet nė fytyrė, zė ose lėvizje tė objekteve dhe ėshtė i pėrgatitur tė jetė me ju. Mundohuni t'i flisni qetė, i jepni tė shohė diēka, tė ndėgjojė, tė pijė gji. Ēelsi i suksesit ėshtė tė mos bėhet asgjė me forcė, por gradualisht, hap pas hapi.
Zgjuarsi aktive. Nė kėtė gjendje, aktiviteti i fėmijės tuaj ėshtė mė i madh (bėn lėvizje tė ndryshme, proteston). Kohė ėshtė tė mundoheni t'i jepni gji.
Tė qarėt
Kur qan bebja bėn grimasa dhe lėvizje tė shumta tė trupit. Me tė qarėt bebja tregon se e ka mjaft nga ajo qė ia bėni dhe se duhet tė ndėrpritni ose tė provoni me diēka tjetėr. Prindėrit duhet tė mėsojnė ta kuptojnė tė qarėn. E qara ėshtė gjuha e bebes.

E gatshme pėr lojė
Shenjat qė vijojnė tregojnė se bebja juaj ėshtė gati pėr lojė: ndėrpret me lėvizjet, ju ngacmon – sheh nė fytyrėn tyaj, ju afrohet, i kthen sytė kah ju, ju qesh, kėrkon ushqim, zvarritet, gugat, kokėn e ka tė ngritur, fytyra ėshtė e qartė. Kur do t'i vėreni kėta shenja ėshtė koha t'i flisni, ta shėtisni, ta ushqeni ose tė luani.

Koha ėshtė ta ktheni barkas
Bebet duhet tė flejnė nė shpinė. Megjithatė periudha tė shkurta duhet t'i kalojnė tė shtrirė nė bark. Kjo ndikon mirė pėr muskujt e qafės dhe e stimulon zvarritjen.

Shenja qė tregojnė se bebeja do ta leni tė qetė (i flihet)
E kthen kokėn anėsh, qan, shpinėn e lakon, e zė gjumi, shtyhet anėsh, i kthen sytė nga ana tjetėr, e mbledh ballin, kapakėt e syve i bienė, bėn grimasa etj. Duhet tė ndėrpritni me atė qė e keni bėrė gjer atėherė (pirje gji, luajtje, mbajtje nė dorė). Ndonjėherė beben vetė do ta zėrė gjumi ose vetėm me njė pauzė tė vogėl.

Shenja qė tregojnė se do tė pi gji
Kapakėt e syve i lėviz shpejt, bėn lėvizje tė thithjes me gojėn dhe me gjuhėn, i vė duart nė gojė, bėn lėvizje me trupin, lėshon zėra tė caktuara. Duhet tė keni kujdes nė kėto shenja, e jo ashpėr tė lėvizni me orėn, qė ta ushqeni fėmijėn. Mos e zgjoni nga gjumi i thellė qė t'i jepni gji, kjo mund tė jetė frustruese edhe pėr beben edhe pėr ju.

Si ta qetėsoni kur ėshtė e shqetėsuar
Kur bebja juaj ėshtė e shqetėsuar, mund ta ndihmoni me disa aktivitete, qė zakonisht e qetėsojnė.

Ia tregoni fytyrėn tuaj qė tė sigurohet se jeni aty, e luhatni, vendoseni nė krevatin e tij, i flisni me zė tė qetė, e merrni nė duar, i kėndoni ose i gugatni, ia ndėrroni pelenat qė tė jetė tė thata dhe tė ndjehet konfort, pėrkėdheleni te koka, kėmba ose shpina, i ofroni tė pijė.
Ndonjėherė bebeja do tė qetėsohet vetė pa asnjėfarė ndihme. Atė e bėn ashtu qė i thith gishtat ose tėrė shuplakėn, i afron duart kah goja, e ndėrron pozitėn e shtrirjes, kėrkon tė shohė fytyra dhe tė dėgjojė zėra.
Njihni zėrat e stomakut kur e mundojnė.
Lidhshmėria juaj me fėmijėn dhe zhvillimi i hershėm i trurit
Shkencėtarėt kanė vėrtetuar se relacioni juaj me fėmijėn ka ndikim mbi trurin e tij, nė mė shumė mėnyra. Mėnyra nė tė cilėn ju intereaktoni me fėmijėn tuaj nė vitet e hershme dhe eksperiencat tė cilat ia jepni, kanė ndikim tė madh nė zhvillimin e tij emocional dhe mėsimin. Bebet e mbajnė mend mėnyrėn se si i shihni, shprehjet e fytyrės tuaj, zėrin tuaj derisa i gugatni, kėndoni, flisni dhe lexoni. Ata e mbajnė mend ndjenjėn si i mbani nė duar dhe i luhatni, erėrat familjare bile edhe shijen e lėkurės tuaj. Ėshtė shumė e rėndėsishme prekja: e mbajtura nė dorė dhe luhatja e stimulon trurin e bebes tė lėshojė hormone tė rėndėsishme, qė i mundėsojnė tė rritet. Ēelsi i lidhjes sė fortė mes juve tė dyve ėshtė dashuria juaj. Shprehja e dashurisė tuaj ka ndikim mbi mėnyrėn nė tė cilėn truri i bebes i formon konekcionet. Nėse kėta konekcione pėrsėriten nė moshėn e hershme, ata do tė mbeten tė pėrjetshme. Nėse fėmijės nė moshėn e hershme rrallė i flitni ose i lexoni, ai mė vonė mund tė ketė vėshtirėsi nė tė shprehur. Hulumtimet kanė treguar se lidhshmėria me fėmijėn tuaj, i ndihmon mė vonė mė mirė tė ballafaqohet me stresin nė jetėn e pėrditshme. Kjo lidhshmėri i aktivizon sistemet biologjike qė janė tė rėndėsishme pėr adaptim nė stres. Fėmijėt me lidhshmėri tė fortė me prindėrit nė periudhėn e hershme, mė vonė mė lehtė adaptohen nė stres.

Ndjenjė pikėllimi dhe depresioni postpartal

Pas lindjes nuk ėshtė e pazakonshme tė ndjeheni pakėz tė pikėlluar, gjatė javėve tė para pas lindjes. Zakonisht ky i a.q “pikėllim bebeje” fillon tė ndjehet ditėn e katėrt pas lindjes dhe zgjat edhe 5-10 ditė. Bėheni tepėr tė ndjeshėm, tė tendosur dhe tė lodhur ose mund tė keni probleme me gjumin. Shumica e grave habiten dhe nuk e kanė tė qartė ē'ndodh me ta. Nevojitet pėrkrahja e partnerit dhe e familjes dhe disponimi i tillė do tė kalojė vetėvetiu. Megjithatė mund tė shfaqen edhe depresione mė serioze. Gra qė janė tė deprimuara mund tė ndjehen se ata nuk janė tė afta tė kujdesen pėr fėmijėn e tyre. Ata janė jostabile, emocionet i kanė tė ndryshueshme.
Nėse i shfaqni simptomat e lartėpėrmendura nė javėn e parė pas lindjes sė bebes, mund tė ndihmoni vetė, kushtoni kujdes gjėrave qė vijojnė: pushoni mė shumė dhe mos u mundoni gjithēka tė bėni vetė, bėni dush ēdo ditė, vishuni, dilni nga shtėpia – shėtitni me shoqėri, flisni me partnerin tuaj ose me ndonjė tė cilit i besoni dhe i tregoni se si ndjeheni. Jeni tė afėrt me familjen tuaj dhe kėnaquni me beben tuaj.
Konsultohuni me mjekun tuaj nėse kėto simptoma nuk kalojnė ose nėse bėhen mė tė shprehura.
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Dano
Webmaster
Webmaster


Numri i postimeve : 2691
Age : 34
Location : Atje ku sbie shi!
Name : 0
Points : 17
Registration date : 16/02/2008

MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Fri Apr 25, 2008 5:33 pm

SINDROMI I" FEMIJES SE SHKUNDUR"


Ky tekst informon pėr tė ashtuquajturin “sindrom i fėmijės sė shkundur ”. Eshtė i dedikuar pėr ata prindėr tė cilėt ndonjėherė nė hidhėrim e shkundin beben e tyre, duke mos e ditur se me kėtė gjė mund t'i shkaktojnė lėndime serioze. Statistika tregon qė SHBA, ēdo vit rreth 1000 fėmijė vdesin pėr shkak tė “sindromit tė fėmijės sė shkundur”. Nė fakt pėr ēfarė bėhet fjalė? Gjatė shkundjes, koka e fėmijės pėrnjėherė hidhet prapa. Enėt e gjakut tė kokės, lėndohen lehtė, dhe gjatė njė shkundjeje mė tė fortė mund tė lėndohen. Si rezultat, mund tė shkaktohet gjakderdhje e brendshme nė kafkėn e fėmijės. E qartė ėshtė, qė ju nuk keni ditur qė mund tė vijė deri te kjo dhe se ju nuk doni ta lėndoni fėmijėn tuaj. Por, humbja e vetėkontrollit, tė paktėn pėr njė ēast, mund tė jetė shkak qė tė pendoheni tėrė jetėn. Si rezultat i gjakosjes fėmija juaj mund tė fitojė dėmtime neurologjike, retardacion mental, konvulsione ose verbėri.

Si duhet tė reagoni nė situatė tė ngjashme?

Kur fėmija juaj ėshtė i shqetėsuar, sigurohuni qė janė tė plotėsuara tė gjitha nevojat e tij. E vendosni te karroca e tij dhe dilni tė shėtitni, apo e vendosni te ulėsja e tij pėr veturė dhe vozituni me veturė.
Nėse e ndjeni qė jeni nė fund me durimin dhe me forcat, pėr shkurt lėreni fėmijėn nė krevat, derisa tė qetėsoheni. Kėrkoni qė partneri juaj ta marrė kujdesin pėr fėmijėn ose kėrkoni t'ju ndihmojė dikush tjetėr. Thėriteni shoqen tuaj apo ndonjė prej farefisit. Shėtitni pakėz, qė tė qetėsoheni para se t'i ndėrmerrni sėrish obligimet tuaja.
Mos e shkundni beben. Njė ēast hidhėrimi, mund t'ju kushtojė pendim pėr tėrė jetėn. Pėr tė qėnė prind, nuk ėshtė e lehtė gjithėmonė. Sė bashku me tė qeshurit, tė pėrqafuarit dhe kėnaqėsinė, do tė ketė dhe lodhje, frustrim dhe padurim. Ndonjėherė brengat dhe problemet janė ato qė i drejtojnė duart tuaja nga fėmija. Por duhet ta dini, qė ngritja e dorės mbi fėmijėn, asnjėherė nuk do t'i zgjedh problemet dhe shpesh mund tė shkaktojė probleme tė reja.
Ku tė drejtoheni pėr kėshillė?

Pediatri juaj
Psikologu
Mbrapsht nė krye Shko poshtė
Shiko profilin e anėtarit http://interesanti.all-forum.net
Sponsored content




MesazhTitulli: Re: Problemet shendetesore tek femijet.   Today at 9:54 am

Mbrapsht nė krye Shko poshtė
 
Problemet shendetesore tek femijet.
Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye 
Faqja 1 e 1

Drejtat e ktij Forumit:Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
{*_*} InTeReSaNtI {*_*} ShQiP {*_*} :: {*_*} BOTA E SHKENCES {*_*} :: TRUPI DHE SHENDETI-
Kėrce tek:  
Tema Fundit
» DANO KU JE :P
Mon Jun 10, 2013 1:10 pm nga Hapesira

» DANO KU JE :P
Mon Jun 10, 2013 1:09 pm nga Hapesira

» Thenie te mencura!
Wed Feb 13, 2013 2:18 pm nga nida n

» cheap football jerseys cheap hockey jerseys cheap authentic jerseys
Mon Mar 26, 2012 12:29 pm nga af1013

» nhl store cheap authentic jerseys authentic nfl jerseys
Fri Mar 23, 2012 4:13 pm nga af1013

» The amount the woman repays: Nike air jordan manages to lose £2million per twelve months so that you can the girl's extensive directory of exes
Wed Nov 16, 2011 5:29 am nga zhiaiwudi42

» Ohio's message for Obama in 2012
Thu Nov 10, 2011 5:38 am nga sumtwo

» Official: Trustees' Support for Paterno Eroding
Wed Nov 09, 2011 4:50 am nga yidiandiana

» Decertification would put 2011-12 NBA season in serious jeopardy
Fri Nov 04, 2011 11:02 am nga youxieshi

» Dollar hits 3-month high on yen as Tokyo steps in
Mon Oct 31, 2011 12:13 pm nga Swinderman

» Pujols powers Cardinals with three home runs
Tue Oct 25, 2011 5:12 am nga weishinia

» Fighting For Redlands
Fri Oct 21, 2011 5:15 am nga qiheitiann

» Klinsmann looking at long-term changes for US
Wed Oct 12, 2011 1:03 pm nga anylove

» hej ka njeri ketu
Mon Aug 29, 2011 12:05 am nga Hapesira

» Canada From Imitrex Pharmacy 20
Thu Aug 04, 2011 4:59 pm nga Vizitor

» Hplc Caffeine Plasma
Wed Aug 03, 2011 1:28 pm nga Vizitor

» jenny mccarthy hardcore video
Tue Aug 02, 2011 12:35 pm nga Vizitor

» Free Cheap Jerseys Shipping Nfl
Mon Aug 01, 2011 5:56 pm nga Vizitor

» Zolpidem Drugs Other
Sun Jul 31, 2011 6:05 am nga Vizitor

» xhelozia..
Mon Jun 27, 2011 8:50 pm nga tani

» poezi dashurie
Fri Jun 03, 2011 5:36 pm nga tani

» Poezi dashurie italisht!!!!!!
Mon May 30, 2011 5:44 pm nga tani

» Formoni nje fjale me shkronjen e fundit te fjales siper..
Wed Mar 16, 2011 12:59 am nga milan86

» Pytje -Pergjigje
Wed Mar 16, 2011 12:56 am nga milan86

» UNE TE JAP...TI ME JEP...
Wed Mar 16, 2011 12:50 am nga milan86

MENU
Portal
Forum
Kontakto Webmaster
Ndihme
Kembimi Valutor
Parashikimi Motit
Portokalli
SmS Falas
Media
Shqip Tv
Top Channel Tv
Vizion Plus Tv
Filma Shqiptare
Muzike
Sport Ekspres
Rezultatet Live
Shkarko ketu
Programe Falas
Libra_Elektronie
Msn
Mozilla
Yahoo Mesenger
Paketa Adobe
Mirc
Counter Strike
Fjalori Elektronik Shqip
Mp3
Fjalore
Fjalor_Shumegjuhesh
Anglisht_Shqip
Shqip_Gjermanisht
Revista One
Kush ėshtė nė linjė
1 Pėrdorues nė Linjė: 0 anėtarė 0 tė fshehur 1 vizitor :: 2 Bots

Asnjė

Rekord i pėrdoruesve nė linjė ishte 208 mė Sun Feb 13, 2011 3:07 pm
Top posters
shaban cakolli (3712)
 
bukuroshja_dr (3264)
 
Dano (2691)
 
shefe (2005)
 
vl_girl (1575)
 
GOTIKA PRESIDENTJA E DALL (1542)
 
bianka (1499)
 
NeighbouR (1453)
 
patrokli (1423)
 
CocaInE (1329)
 
Kėrko
 
 

Display results as :
 
Rechercher Advanced Search
December 2016
MonTueWedThuFriSatSun
   1234
567891011
12131415161718
19202122232425
262728293031 
CalendarCalendar
Social bookmarking
Social bookmarking Digg  Social bookmarking Delicious  Social bookmarking Reddit  Social bookmarking Stumbleupon  Social bookmarking Slashdot  Social bookmarking Furl  Social bookmarking Yahoo  Social bookmarking Google  Social bookmarking Blinklist  Social bookmarking Blogmarks  Social bookmarking Technorati  

Bookmark and share the address of {*_*} InTeReSaNtI {*_*} ShQiP {*_*} on your social bookmarking website